Paskaita–diskusija „Epilepsija – sunki nepsichikos negalia”

Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sustemos kilmės priepuoliai. Epilepsijos priepuolį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, apimantį sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsija diagnozuojama tuomet, kai ligonio gyvenime yra įvykę du ir daugiau pakartotinių neprovokuotų (t.y., nesusijusių su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi) epilepsinių priepuolių. Epilepsinė būklė – tai pasikartojantys epilepsijos priepuoliai, trunkantys ilgiau nei 30 minučių, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės.

Gydytojas neurologas doc. S. Jasionis pataria atkreipti dėmesį tiems žmonėms, kuriems: netikėtai atsiranda galūnių, veido trūkčiojimas, įsitempia ir trūkčioja kai kurios kūno dalys, prasideda seilėtekis, sutrinka orientacija, prarandama sąmonė. Tai gali būti sudėtingos epilesijos ligos pradžia.

Susirgus minėta liga, taikomos efektyviausios epilepsijos gydymo schemos. Dažniausiai skiriami medikamentai, jų deriniai, kuriuos gydytojai parenka pagal ligos pobūdį. Pagrindinis vaistų nuo epilepsijos tikslas – mažinti nenormalų neuronų dirglumą ir taip neleisti prasidėti epilepsinėms iškrovoms. Vaistai nepašalina pačios epilepsijos priežasties, bet leidžia išvengti jos priepuolių.

Renginio vieta: A4 auditorija.