Užsiėmimai

Miegas yra organizmo procesas, kurio metu sureguliuojamos vidinės organizmo funkcijos, pasiruošiama naujai dienai. Miego trūkumas neigiamai veikia visa organizmą ir žmogus tampa mažiau atsparus ligoms, įvairioms infekcijoms. Be to, neišsimiegojusį žmogų, ypač vyresnio amžiaus, ryte vargina mieguistumas, sunku susikaupti, mąstyti, prastėja atmintis.

Apie tai sužinosite apsilankę profesoriaus V. Šapokos paskaitoje. Taip pat galėsite paklausti lektoriaus ir jums rūpimų dalykų.

Renginio vieta: MČTAU 4A auditorija (Studentų g. 39A Vilnius).

Dažnai ankstyvieji demencijos požymiai lieka nepastebimi, nes bendra būklė progresuoja po truputį. Dalis asmenų pirmiausia pastebi, kad silpsta trumpalaikė atmintis, kitiems - kalba, atsiranda nuotaikos svyravimų. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra unikalus ir demencijos simptomai bei būklės progresavimas priklauso nuo demencijos tipo. Panašius į demenciją simptomus sukelia daug sveikatos būklių: tam tikrų vitaminų ar hormonų trūkumas, depresija, vaistų nesuderinamumas arba per didelis jų kiekis, infekcijos, galvos smegenų augliai. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti demencijos simptomus sukėlusią priežastį ir, esant gydomai būklei, skirti reikiamą gydymą. Jeigu simptomus sukelia demencija, laiku nustatyta diagnozė padėtų žmogui gauti ankstyvą pagalbą, su tuo susijusią reikiamą informaciją ir gydymo bei sveikatos palaikymo paslaugas.

Renginio vieta: A4 auditorija.

Suprastėjusi uoslė ir skonis gali būti vieni iš pirmųjų Parkinsono ligos simptomų. Šios ligos diagnozę pasaulyje per 6 minutes išgirsta bent vienas žmogus. Visgi, nors liga nepagydoma, ją galima kontroliuoti ir taip gyventi kaip įmanoma kokybiškesnį gyvenimą.

Tik vėliau atsiranda būdingi motoriniai požymiai, pavyzdžiui, drebėjimas ramybės metu, smulkiosios motorikos sulėtėjimas, sunkumas pradėti judėti. Kartu gali pasikeisti ir kalba, rašymas, sulėtėti mąstymas, bendras judesių kiekis. Liga palaipsniui įtraukia vis naujas kūno sritis.

Ligos gydymas, pasak gydytojos neurologės dr. Rūtos Kaladytės Lokominienės, yra komandinis darbas ir trunka visą paciento gyvenimą. Svarbiausia komandos grandis yra pacientas, kartu dalyvauja šeimos gydytojas, neurologas, slaugytojai, reabilitacijos, psichiatrijos specialistai. Taip pat komandoje yra ir gydytojas neurochirurgas, nes kai kuriais pažengusios ligos atvejais tenka taikyti chirurginius gydymo būdus. 

Renginio vieta: A4 auditorija.

Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) lėtinė liga, kuri dažniausiai diagnozuojama jauniems žmonėms. Dėl progresuojančio nervų sistemos pažeidimo sutrinka judėjimo galimybės ir apsitarnavimas, tampa reikalinga šeimos ar visuomenės globa bei priežiūra.

Gydytoja doc. Rasa Kizlaitienė pataria neignoruoti minėtai ligai būdingų požymių: jeigu sutriko regėjimas, atsirado dvejinimasis akyse, galūnių arba vienos kūno pusės nutirpimas, rankos ar kojos nusilpimas, pusiausvyros sutrikimas, nestabili eisena, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją.

Kaip pastebi gydytoja doc. R. Kizlaitienė, daugelis pacientų linkę slėpti savo ligos diagnozę nuo draugų, kolegų, artimų žmonių, tačiau to daryti nereikėtų, mat vienam susidoroti su šios ligos iššūkiais nėra paprasta: Juk daug lengviau, kai yra artimųjų, kurie palaiko, padrąsina, padeda priimti teisingus sprendimus. Net ir išgirdus diagnozę, geriau nepamiršti savo hobio, mėgstamos veiklos, darbo. Tai, kad sužinojote, jog sergate išsėtine skleroze, nereiškia, jog jūsų gyvenimas sustojo. Džiaukitės ir vertinkite tai, ką šiuo metu turite “.

Renginio vieta: A4 auditorija.