Paskaita–diskusija „Išsėtinė sklerozė – klastinga liga“

Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) lėtinė liga, kuri dažniausiai diagnozuojama jauniems žmonėms. Dėl progresuojančio nervų sistemos pažeidimo sutrinka judėjimo galimybės ir apsitarnavimas, tampa reikalinga šeimos ar visuomenės globa bei priežiūra.

Gydytoja doc. Rasa Kizlaitienė pataria neignoruoti minėtai ligai būdingų požymių: jeigu sutriko regėjimas, atsirado dvejinimasis akyse, galūnių arba vienos kūno pusės nutirpimas, rankos ar kojos nusilpimas, pusiausvyros sutrikimas, nestabili eisena, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją.

Išsėtinės sklerozės gydymas yra daugialypis: vienas gydymo metodas taikomas, kai yra ligos paūmėjimas, atkričiai, o visai kitas gydymo būdas, taip vadinamas modifikuojantis gydymas, taikomas siekiant sumažinti ligos progresavimo riziką ir paūmėjimo pasikartojimo tikimybę. Tai modernus gydymas, kuris apima pirmo pasirinkimo vaistus (tiek geriamuosius, tiek injekcinius), tuo tarpu, agresyviai ligos eigai gydyti skiriamas gydymas monokloniniais antikūnais – tai tikras išsigelbėjimas pacientui, kai užslopinamas imuninis aktyvumas, t.y., sunaikinamas arba užslopinamas T-limfocitų arba B-limfocitų aktyvumas, kad liga nebebūtų aktyvi “.

Kaip pastebi gydytoja doc. R. Kizlaitienė, daugelis pacientų linkę slėpti savo ligos diagnozę nuo draugų, kolegų, artimų žmonių, tačiau to daryti nereikėtų, mat vienam susidoroti su šios ligos iššūkiais nėra paprasta: Juk daug lengviau, kai yra artimųjų, kurie palaiko, padrąsina, padeda priimti teisingus sprendimus. Net ir išgirdus diagnozę, geriau nepamiršti savo hobio, mėgstamos veiklos, darbo. Tai, kad sužinojote, jog sergate išsėtine skleroze, nereiškia, jog jūsų gyvenimas sustojo. Džiaukitės ir vertinkite tai, ką šiuo metu turite “.

Renginio vieta: A4 auditorija.