Rekomenduojame
Nežinomybė, nerimas ir baimė – tai dažniausi šiuo metu visus mus aplankantys jausmai. Ukrainoje vyksta karas, iškilo grėsmė viso pasaulio taikai ir saugumui. Šį didelį išbandymą galėsime įveikti, jei palaikysime vieni kitus ir išsaugosime emocinę sveikatą, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.
Kaip pasirūpinti savo ir artimųjų emocine sveikata pataria Paramos vaikams centro vadovė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė ir gydytojas psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.
Jausti nerimą karo akivaizdoje – normalu
„Šiuo metu yra normalu jausti stiprią baimę ir nerimą. Stiprios emocijos mums trukdo blaiviai mąstyti. To ir siekia agresorius. Tačiau yra būdų kaip išbūti su šiais jausmais ir juos įveikti“, – sako A. Bieliauskas.
Pasak specialisto, ilgalaikis stresas neigiamai veikia žmogaus sveikatą, nuolatinė prasta emocinė būsena stipriai vargina, gali sutrikti miego ritmas, darbingumas, žmogus gali pradėti jausti įvairių kūno vietų skausmus, gali pasireikšti psichikos sutrikimų.
Kaip padėti sau ir artimiesiems?
A. Bieliauskas kviečia pasirūpinkite savo ir artimųjų emociniais poreikiais: kalbėtis apie juntamą nerimą, baimę ir visus kitus kylančius jausmus bei mintis: „ Atjauskite save ir savo artimąjį, kuris galbūt jaučia tą patį. Parodykite, kad priimate ir suprantate kito jausmus ir labai norėtumėte sumažinti jų kančią.“
Pasak psichoterapeuto, įveikti nerimą padeda dienotvarkės laikymasis. Būtina tęsti kasdienes veiklas, nemesti darbų, į dienos rutiną įtraukti mankštą, valymą, kasdienius ruošos darbus ir nepamiršti malonios veiklos, jos neatidėti.
„Pasirūpinkite savo kūnu. Reguliariai sportuokite, darykite mankštą. Užtikrinkite pastovų miego režimą. Venkite didinti alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Išbandykite relaksaciją arba meditaciją. Valgykite sveikai, subalansuokite mitybą“, – pataria A. Bieliauskas.
Pasak jo, labai svarbu vengti informacijos pertekliaus, riboti gaunamą naujienų kiekį: „Žinias tikrinkitės ribotai, pavyzdžiui du kartus per dieną. Darykite pertraukas nuo naujienų skaitymo, žinių žiūrėjimo. Ūmus ir beveik nenutrūkstamas žinių srautas apie karą kelia didžiulį nerimą. Venkite informacijos, kuri jus paveikia ypatingai stipriai, pavyzdžiui žiaurūs vaizdo įrašai internete.“
Anot psichoterapeuto, iškęsti šį sudėtingą laikotarpį padės aktyvi veikla, savanorystė, darymas to, ką galime patys kontroliuoti: „Esant nenutrūkstamai nerimastingų minčių virtinei apie karą, nukreipkite dėmesį nuo katastrofinių scenarijų ir geriau orientuokitės į galimus veiksmus – pasirūpinkite vieni kitais, turėkite veiksmų planą, galite prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams, savanoriauti, paaukoti pinigų ar daiktų, būti kraujo donoru. Dalinkitės gerumu, atjauta ir palaikymu. Būkite empatiški, kantrūs ir vieningi.“
MČTAU informacija
