Rekomenduojame
Medardo Čoboto TAU Patirties laboratorija, siekdama paskatinti kiekvieną bendruomenės narį aktyviai įsijungti į klimato kaitos švelninimo procesą, tęsia straipsnių ciklą apie klimato kaitą.
ARKTIS IR APLINKOSAUGA
Šiaurės ašigalis dabar tirpsta žiemos viduryje, nes dėl karščio pliūpsnio Arktyje sumušti rekordai. Kanados mokslininkai teigia, kad iš esmės turime oro sistemą, kuri kanalizuojasi į Arkties vandenyną iš pietų Atlanto ir pumpuoja tikrai daug šilto oro šildydami Arktį. Retėjantis Arkties ledas reiškia šiltą orą, leidžiantį pietų vėjams, vandenyno audroms lengviau prasiskverbti į Arktį.
Ledo ir oro sąlygų pokyčiai daro fizinį ir psichinį poveikį žmonėms, gyvenantiems Arktyje. Dėl nenuspėjamų ekstremalių ledo sąlygų keliaujantys žmonės patiria daug daugiau avarijų ant ledo, ir tai tikrai labai sunku čia gyvenančioms bendruomenėms.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad klimato kaita, keičianti Arkties vandenyną, gali visam laikui pakeisti maisto grandinę ir paveikti vandenynų gyvybės rūšis. Tyrime, paskelbtame žurnale „Science Advances“, buvo nagrinėjama cheminio elemento radžio-228 koncentracija Arkties vandenyno centre ir nustatyta, kad 2007–2017 m. šio cheminio elemento koncentracija padvigubėjo. Nors radis-228 neturi didelės įtakos vandenyno gyvybei, jis per vandenyno šelfą (povandeninio žemynų pakraščio dalis) perduodamas vėl į vandenį. Arkties vandenyno šelfe taip pat yra anglies, metalų ir netikėtų maistinių medžiagų, kurie daro įtaką vandenyno gyvenimui. Todėl tyrimo autoriai daro išvadą, kad jei Arkties vandenyne padidėjo radžio kiekis, tai padidėjo ir anglis bei kiti cheminiai elementai. Mokslininkai yra įsitikinę, kad, padidėjus anglies, maistinių medžiagų ir mikroelementų, gali pasikeisti rūšys, kurios geriausiai tinka gyventi Arkties vandenyne, o tai gali sutrikdyti visą maisto grandinę. Tai pirmiausia paveiks mažiausias rūšis, gyvenančias paviršiniame vandenyne, sudarančias maisto grandinės pagrindą, tačiau galiausiai tai gali turėti įtakos maisto grandinei ir žuvininkystei ir paveikti žmones, gyvenančius Arktyje, taip pat kitą ten gyvenančią megafauną, pavyzdžiui, baltuosius lokius ar banginius.
Remiantis naujais mokslininkų tyrimais, dėl klimato pokyčių labai sumažės vandenynų biomasė. Jei pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija išliks tokia pati, tai reiškia, kad iki 2100 metų biomasė (bendras viso jūrų gyvūnų masės svoris) sumažės 17 proc. Vandenynams jau padaryta tokia žala, kad jei pasaulis ir sumažins taršą anglimi, nuostolius galima bus apriboti tik apie 5 proc.
Jei pasaulis nelėtins klimato pokyčių, prognozuojama, kad labiausiai kentės tie jūrų gyvūnai, kuriuos mes tiesiogiai naudojame savo maisto grandinėje. Sunku atskirti klimato kaitos poveikį nuo žvejybos, nes mokslininkų tyrimai parodė vietas, kuriose pastebėtas žuvų praradimas gali būti siejamas tik su žmogaus sukeltu klimato pokyčiu.
Pasaulio vandenynai iki amžiaus pabaigos greičiausiai neteks maždaug šeštadalio žuvų ir kitų jūrų gyvybių, jei klimato kaita tęsis dabartiniu greičiu, sakoma naujame „Science Advances“ tyrime.
Patirties laboratorijos straipsnis parengtas remiantis pasaulinės spaudos šaltiniais
