Užsienio kalbų MČTAU senjorus moko dėstytoja iš Venesuelos
Užsienio kalbų fakultete
2021–2022 mokslo metus Užsienio kalbų fakultetas pradėjo turėdamas daugiau nei 380 klausytojų, kurie užsienio kalbų mokosi 46 grupėse. Fakultete sudaryta 21 anglų kalbos grupė, 10 – vokiečių, 5 – ispanų, 5 – italų ir 5 prancūzų kalbos grupės.
Užsienio kalbų moko 13 dėstytojų: 6 dėstytojos moko anglų, 3 – vokiečių, 2 – ispanų, 1 – italų ir 1 – prancūzų kalbas.
Iš visų šiemet Užsienio kalbų fakultete dirbančių dėstytojų didžiausią susidomėjimą tarp klausytojų sukėlė „egzotiška“ vienos anglų kalbos dėstytojos – Jūratės Kukanauza de Mažeika pavardė. Norime iš arčiau supažindinti su dėstytoja Jūrate ir jos atvykimo iš Venesuelos į Lietuvą, į tėvų gimtąjį kraštą, aplinkybėmis.
Prieš daugiau nei pusę amžiaus Venesuela suteikė prieglobstį tūkstančiams migrantų, tarp jų ir iš sovietų okupuotos Lietuvos bėgusiems lietuviams. 1947–1949 m. Venesueloje įsikūrė apie 2 000 lietuvių, atvykusių iš karo pabėgėlių stovyklų Vakarų Europoje. Tarp jų ir Jūratės tėvai iš Žemaitijos. Tėvelis Kukanauzas Venesueloje tapo Kukanauza.
Gimusi Venesueloje, Jūratė namuose girdėjo tik lietuvių kalbą, todėl ir išmoko gerai kalbėti lietuviškai. Šeimoje buvo laikomasi visų lietuviškų tradicijų, gaminami lietuviški patiekalai – kugelis, cepelinai, šaltibarščiai... O ištekėjusi už lietuvio, Jūratė tapo Kukanauza de Mažeika ( „de“ rodo, jog moteris yra ištekėjusi).
Gavusi Amerikos skirtą stipendiją, išvyko ten gyventi ir studijuoti. Parašiusi mokslinį darbą, įgijo mokslų daktarės laipsnį, universitetuose dėstė anglų kalbą, koordinavo įvairias švietimo programas. Jūratei daug ir intensyviai dirbant neliko laiko išmokyti savo vaikų – Arūno, dabar gyvenančio Prancūzijoje ir Dainoros, gyvenančios Amerikoje – lietuvių kalbos... Todėl Jūratė ir atėjo į Medardo Čoboto TAU mokytis prancūzų kalbos, kad galėtų bendrauti su Prancūzijoje gyvenančiais anūkais.
Jūratė pasakoja, jog gyvenimas Venesueloje yra ir sunkus, ir labai nesaugus: šalį krečia ekonominė ir politinė krizė, didžiausia pasaulyje infliacija, kriminaliniai nusikaltimai. Kas trečias šalies gyventojas negali patenkinti būtiniausių mitybos poreikių. Oficiali alga šalyje siekia vos porą dolerių.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2015 metų dėl humanitarinės krizės iš Venesuelos išvyko beveik šeši milijonai žmonių. Jauni žmonės palieka šalį, kad galėtų pragyventi patys ir padėtų Venesueloje likusiems seniems tėvams, kurių pensijos tesiekia ... 2 dolerius.
Jūratė su džiaugsmu pabrėžia, jog Lietuva, reaguodama į situaciją Venesueloje ir gilėjančią humanitarinę krizę, 2019 metais priėmė perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymą, pagal kurį mūsų šalies piliečiai, jų sutuoktiniai bei asmenys, turintys teisę į Lietuvos pilietybę, gavo galimybę iš ekonominės ir politinės suirutės krečiamos Pietų Amerikos valstybės persikelti gyventi į Lietuvą. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų. Maždaug 100 iš jų, tarp jų ir mūsų Jūratė, pasinaudojo šio įstatymo teikiamomis galimybėmis ir atvyko į Lietuvą.
Jūratė džiaugiasi gyvenimu mūsų šalyje. Nors jai Lietuvos skirta pensija yra nedidelė, tik 145 eurai, o pensija iš Venesuelos – 2 doleriai, tačiau čia ji gali gyventi ramiai ir saugiai, o darbas nuotoliniu būdu su viena solidžia kompanija leidžia ir užsidirbti ganėtinai patogiam ir sočiam gyvenimui. „Palyginus su Venesuela, žmonės Lietuvoje gyvena kaip karaliai“, – sako Jūratė.
Ji labai džiaugiasi pradėjusi dirbti su senjorais Trečiojo amžiaus universitete. „Tai nuostabūs, be galo smalsūs, draugiški ir šilti žmonės,“ – kalba Jūratė apie savo „studentus“. „Pavyzdingai lanko užsiėmimus, stropiai mokosi ir džiaugiasi mokydamiesi anglų kalbos ir būdami kartu. Esu dėkinga dekanei Danutei, pasiūliusiai man šią galimybę“, - įspūdžiais apie mūsų universitetą dalijasi Jūratė.
Lygindama Lietuvą ir jos žmones dabar ir prieš 13 metų, kai pirmą kartą lankėsi tėvų gimtame krašte, Jūratė pastebi, jog Lietuva labai pasikeitusi: tapusi daug modernesnė, atviresnė, tolerantiškesnė, žmonės turtingesni ir ženkliai pagerėjusi ekonomika.
Kadangi Jūratė Lietuvoje gyvena tik nuo 2021 metų sausio, tai čia dar neturi daug draugų ar gerų pažįstamų. Daugiausiai bendrauja su į Lietuvą persikėlusiais venesueliečiais, su kuriais susitinka kartą per mėnesį. Dėl to darbą MČTAU Užsienio kalbų fakultete ir bendravimą su senjorais Jūratė laiko labai svarbiu dalyku, nes per žmogiškuosius ryšius plečiasi jos socialinė ir kultūrinė patirtis, integravimasis į Lietuvos gyvenimą.
Džiaugiamės Jūratės sugrįžimu ir linkime jai kuo geriausios kloties mūsų krašte ir Trečiojo amžiaus universitete.
Interviu su dėstytoja Jūrate Kukanauza de Mažeika apibendrino Užsienio kalbų fakulteto dekanė Danutė Šukienė
Vidos Jarašiūnienės nuotrauka
