Mieli MČTAU bendraminčiai,
Buities kultūros fakultete pagal numatytą renginių planą turėjome klausytis kun. Alessandro Barelli paskaitos. Susiklosčius nepalankioms tiesioginio bendravimo aplinkybėms, turime galimybę nuotoliniu būdu girdėti ir jausti vieni kitus. Gerb. kunigas mielai sutiko pasidalinti savo mintimis mūsų universiteto tinklapyje.
Brangūs Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto klausytojai!
Labai apgailestauju, kad dėl pasaulyje nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, negaliu su Jumis asmeniškai susitikti artėjant vienai iš svarbiausių, religine ir kultūrine prasme, žmonijai švenčių – Šv. Velykomis. Tad iš visos širdies siunčiu Jums šias savo mintis.
Žmonija netikėtai atsidūrė verpete neeilinių sudėtingų įvykių, atskleidusių, kokie yra trapūs ir nepatvarūs mūsų kasdieninio gyvenimo garantai. Tai nepakartojama žmogiškojo santūrumo bei kuklumo pamoka. Žmogus neabejotinai klydo manydamas, jog jis yra šio pasaulio valdovas, turintis pakankamai žinių bei galintis sukurti net žmogaus gyvybę laboratorijoje. Ar ne per dažnai mes jautėmės šio pasaulio bei mūsų pačių gyvybės šeimininkais?
Stulbinantis mirčių skaičius pasaulyje, nekontroliuojamas viruso plitimas, artimųjų stoka mirties akivaizdoje, viruso agresyvumas, užklumpantis žmogų kasdieninio gyvenimo rutinos metu, turėtų padėt mums įsisąmonint, kad esame labai trapios, o ne super technologiškos, nemirtingos būtybės, kokiomis tikėjome esą.
Todėl turime pripažinti, kad vienintelė jėga, galinti mus išgelbėti, yra mūsų Kūrėjas, kuris mirties – žmogiškosios būties fiasko akimirkoje, mums dovanoja amžinąjį gyvenimą. Visa kita – tai tik iliuzija.
Tai ne bausmė to, kuris visada yra mumyse ir niekad nenustoja mūsų mylėjęs. Juk Kūrėjas yra amžina MEILĖ, todėl jis apšviečia meilės šviesa mūsų dvasią, kad mes susimąstytumėm ir su meilės pagalba išgyventumėm šią tragediją. Visa žmonija turi susimąstyti, ieškodama atsakymo į fundamentalų gyvenimo prasmės klausimą.
Mums, tikintiesiems, atsakymas slypi Jėzaus Kristaus asmenyje, jo šventame įsitikinime, jog su Dievo valia viskas yra įmanoma – jo besąlygiškoje meilėje žmonijai, o ypač Jėzaus prisikėlime, tapusiame mūsų prisikėlimo viltim Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šv. Dvasios beribio gailestingumo ir amžinos meilės akivaizdoje. Būtent čia ir yra tikroji Šv. Velykų prasmė, nepaisant to, kad šiuo metu esame priversti atsisakyti įvairių, net ir labai gražių pasaulietinių tradicijų.
Velykos – tai VIRSMAS, t.y. perėjimas iš mirties į gyvenimą, nuo nuodėmės link atleidimo, iš tamsos į šviesą, iš abejonės link tikėjimo. Šiais ypatingais metais aptariamas virsmas yra susijęs taip pat ir su perėjimu iš egoizmo link altruizmo, iš individualizmo paženklinto teiginiu: „man pakanka savęs”, link kolektyviškumo – „aš priklausau nuo kitų”. Tai silpnybės virsmas stiprybe, ligos ar galimybės susirgti virsmas sveikata ir tvirtybe ne tik fizine, bet ir psichologine, dvasine prasme.
Ar įmanoma neprarasti tikėjimo net sunkaus išbandymo metu?
Gyvas įrodymas – medikai, besikaunantys su virusu pirmajame fronte, nepaisantys viršvalandžių, dažnai plušantys iki visiško išsekimo. Štai kur pasireiškia tikroji Jėzaus Kristaus drąsa ir atsidavimas: rizikuoti savo gyvybe ligonių naudai, siekiant sustabdyti viruso plitimą. „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ – Jn 15, 12-13.
Koks ryškus krikščioniško gyvenimo pavyzdys! Štai Jums vertybės, dėl kurių verta gyventi – Kristaus veidas, besikreipiantis tiesiogiai į mus, nukryžiuoto Kristaus veidas, mirusio, bet prisikėlusio. Tai ir yra VELYKOS!
Šiuo sunkiu visuotinės įtampos metu kviečiu Jus visus ne tik likti namuose, bet ir stiprinti Jūsų asmeninį santykį su Dievu: būkite stiprūs fiziškai ir dvasiškai.
Telydi mus amžinai Gyvas Dievas ir tikėjimo šviesa pačiais tamsiausiais momentais!
Gražių Prisikėlimo Velykų!
Kun. Alessandro Barelli
Nacionalinės Misijų Tarnybos direktorius, Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos klebonas
Nuoširdžiai dėkojame Jums, gerb. kunige Alessandro už jūsų laišką, mintis ir linkėjimus. Tesaugo Dievas Jūsų tėvynę Italiją ir joje esančius artimuosius. Visiems linkime sveikatos, ramybės ir Dievo palaimos! SU ŠV. VELYKOMIS!
Liucija Pranckevičienė, MČTAU Buities kultūros fakulteto dekanė
