Ak, tie „Romantikai“, sugebėję sušildyti pasiklydusio pavasario žiemišką pirmadienį, užkrėsti klausytojus puikia nuotaika ir įkvėpti juos darbo savaitei. Taip buvo Meninio ugdymo fakulteto pirmadienio renginyje, kuriame Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė skaitė paskaitą „Kompozitoriai diktatorių epochose“, o po paskaitos vyko tradiciniai „Pasidainavimai su „Romantikais“. Romantinio muzikavimo ansamblis padainavo žinomų ir naujų, dar negirdėtų jų repertuare dainų.
Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė ir Meninio ugdymo fakulteto dekanė Izabelė Janina Bražiūnienė.
Dr. V. Kniūraitė, prieš atversdama žymių kompozitorių, gyvenusių ir kūrusių sudėtingose istorinėse aplinkybėse, biografijos puslapius, paaiškino, kas yra diktatūra, kaip ji atsiranda, ir kad tai esąs XX amžiaus „išradimas“. Diktatūros įtvirtinimui ir palaikymui pasitelkiama ne tik jėga, bet ir dvasinio gyvenimo sritys – religija, filosofija, literatūra, dailė, muzika.
Atkreipusi auditorijos dėmesį į XIX a. anglų mąstytojo sukurtą antžmogio ideologiją, kuria pasirėmė ir ją išplėtojo Vokietijos nacionalsocialistai, lektorė papasakojo apie žinomą kompozitorių ir muzikos teoretiką Richardą Vagnerį, garsėjusį ne tik indėliu į muzikos raidą, bet ir judofobiniais pasisakymais.
Atėjus į valdžią diktatoriui Adolfui Hitleriui, kompozitorius ir atlikėjus žydus ištiko skaudūs, tragiški likimai.
Italijoje Benito Musolinio laikai šiek tiek skyrėsi nuo Vokietijos: čia žydai turėjo geras pozicijas kariuomenėje, kariniame jūrų laivyne, policijoje, įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, tačiau tik tol, kol 1938 m. Vokietijos ir Italijos diktatorių nesuartino bendri užsienio politikos siekiai.
Anot lektorės, palyginti gera kompozitorių padėtis buvo Josifo Stalino valdomoje Sovietų Sąjungoje – čia nė vienas kompozitorius nebuvo represuotas dėl rasinių ar tautinių motyvų. Kompozitoriams sudarytos sąlygos kūrybai, bet jie turėjo kurti ir tai, ko reikėjo ideologijai įtvirtinti.
Šiuolaikinių diktatorių Rusijos Federacijoje, Šiaurės Korėjoje, Baltarusijoje viešai neskelbiama apie kokią nors politiką muzikos kūrėjų ir atlikėjų atžvilgiu. Šiek tiek žinoma tik apie asmeninius muzikinius diktatorių polinkius ir simpatijas.
Dr. V. Kniūraitės paskaitoje klausytojai išgirdo įdomių faktų ir iš žinomų kompozitorių biografijų, ir iš niūrių istorinių laikotarpių.
Skaidrių akimirkų netrūko antroje renginio dalyje. „Pasidainavimus su „Romantikais“ pradėjusi Meninio ugdymo fakulteto dekanė Izabelė Janina Bražiūnienė, priminė, kad fakultetas kitais metais minės savo veiklos dešimtmetį, pristatė naujas ansamblio parengtas dainas, kurių premjeros ir skambėjo šiame susitikime. Muzika greitai pagavo auditoriją, dainavo visi kartu, drąsiausiai – populiarias dainas.
Geriausias puikios nuotaikos ir energijos užtaisas - finalinė Genovaitės Švabienės daina, su kuria lūpose ir išsiskirstė klausytojai: „Mes žengiam per gyvenimą/ Kartu su dienų tėkme./Gal išore pasenome,/ Bet širdimi dar ne.“
Lilija Smalakienė
Ansamblis „Romatikai“.
Auditorija dainavo kartu.
Autorės nuotraukos
