Buities kultūros fakultete be gyvenimą gražinančių ir tobulinančių temų, be renginių, puoselėjančių tradicijas ir papročius, be pokalbių apie namus ir buitį, imtasi aktualių psichologinę ir emocinę savijautą lemiančių temų nagrinėjimo. Surengtas pokalbis - diskusija „Tarpusavio bendravimas (šeima, giminės, kaimynai, draugai, kolegos)“ su profesore Marija Barkauskaite.
Įvairiapusė, ilgametė pedagogės, habilituotos daktarės Marijos Barkauskaitės patirtis, įgyta bendraujant su mokiniais, studentais ir kolegomis, todėl jos kalboje daug pavyzdžių, įrodančių ne tik elementarias bendravimo tiesas, bet ir subtilesnius dalykus. Ne kartą paminėjusi šių laikų rykštę – užsidarymą virtualiame pasaulyje, mobiliuose telefonuose, jautriai ji kalbėjo apie bendravimą su vaikais ir anūkais. Prisiminė savo tėčio pavyzdį, kuris iš darbo grįžęs prieš sėsdamas prie stalo, visada paklausdavo, ar mama jau pavalgius. „Rūpestis artimu turi įaugti“, - sakė profesorė. Bet tam turi būti pavyzdys. Atkreipė dėmesį ir į kartų skirtumus: „Nereikalaukime, kad būtų taip, kaip mes norime. Tada ir nesulauksime priekaištų bei priešiškumo“. Pasidalino jautriais prisiminimais iš darbo su vaikais, dėl elgesio problemų išsiųstais į tuometines specialiąsias mokyklas-internatus, apie vaikų - socialinių našlaičių patirtis, bendravimo su jais ypatumus. Kitokios profesorės patirtys iš darbo su studentais, būsimaisiais mokytojais.
„Svarbu gyventi taip, kaip kalbi“, - ne kartą sakė profesorė.
Į pokalbį įsijungusi rektorė dr. Zita Žebrauskienė pasakė dar neminėtų profesorės darbo biografijos faktų – 20 metų dirbo „Pedagogikos“ žurnalo redaktore, buvo švietimo ministre. Rektorė pasidžiaugė Buities kultūros fakulteto iniciatyva surengti tokį pokalbį. Savais pavyzdžiais įrodžiusi poreikio bendrauti būtinybę, rektorė užbaigė linkėjimu: „Netaupykime gerų žodžių nekrologui“.
Dr. Vida Kniūraitė sakė besididžiuojanti, kad yra iš tos pačios pedagogų brolijos, minėjo kolegių pavyzdžius, priminė seną tiesą apie tinkamai pasirinktą profesiją, pasidalino patirtimi, kaip neišgirsti į savo prašymą „ne“, papasakojo apie darbą mokykloje, kuriai vadovavo žinomas pedagogas Miša Jakobas. Įkvepiantis pedagogo pavyzdys, kuris visus mokinius vadindavo vardais, nesibodėdavo mažesniam vaikui pasilenkti užrišti batraiščių. Pažinusių šį pedagogą auditorijoje atsirado ir daugiau.
Profesorė dar turėjo parengusi ir užduočių auditorijai, bet tam nebeužteko laiko. Prisiminusi švietimo koncepcijos rengimo istoriją, pokalbį baigė paprasta taisykle: pirma gerai išsiaiškinti, po to kalbėti.
Fakulteto dekanė Liucija Pranckevičienė, padėkojusi lektorei už susitikimą, palinkėjo visiems pavasariško atgimimo, šviesaus Velykų laukimo. Dar buvo sveikinimai jubiliejus atšventusioms kolegėms. Auditoriją paliekančius klausytojus profesorė M. Barkauskaitė apdovanojo simbolinėmis šokolado širdelėmis. Dažnas sustojo prie profesorės padėkoti už paskaitą, kai kas dar pasidalino savomis, kitokiomis nei profesorės minėtos, patirtimis. Tai tik įrodo, kad tema aktuali, ir vieno pokalbio neužtenka.
Lilija Smalakienė
Vaclavo Svidinsko nuotraukos
