MČTAU ir įmonė „Audio Medika“ organizavo sveikatinimo forumą „Reikia išmokti sveikam išlikti“ (pagal Vydūną), kuris vyko MČTAU patalpose. Forume dalyvavo daugiau kaip 100 klausytojų, norėjusių pasitikrinti klausą. Visiems dalyviams buvo atliekami klausos vertinimo tyrimai.
Senatvė – tai neišvengiamas gyvenimo etapas, kurį, nepaisant mūsų pastangų, visi pasieksime. Senstant prasideda nauji iššūkiai, tokie kaip sveikatos problemos, socialinė atskirtis. Todėl natūralu, kad senatvėje gali kankinti nerimas ar liūdesys. Tačiau, pasak medikų, galima rasti priemonių, kaip susitaikyti su šiuo gyvenimo etapu ir mėgautis geriausiomis senatvės akimirkomis.
Suprantama, vyresniame amžiuje ypač svarbu rūpintis savo sveikata. Tai mitybos, fizinio aktyvumo ir poilsio režimo laikymasis. Sveika gyvensena padeda ne tik gerinti fizinę būklę, bet ir stiprina dvasinę sveikatą.
Klausa – dažniausiai pažeidžiamas mūsų pojūtis. Pasaulinės Sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, klausos pažeidimą turi daugiau nei 1,5 milijardo žmonių visame pasaulyje. Apie dažniausias šios problemos priežastis, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei bei šiuolaikinius gydymo būdus žino daugelis, bet ką daryti konkrečiu atveju? Deja, viena dažniausių klausos sutrikimą sukeliančių priežasčių – senėjimas. Senatvinio prikurtimo priežastys yra nulemtos biologinių fiziologinių organizmo procesų bei jau minėtų vidinių ir išorinių aplinkos veiksnių. Statistikos duomenimis, maždaug kas trečio 65–74 metų amžiaus ir beveik pusės vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų klausa yra suprastėjusi.
Prasta klausa ne tik trukdo kasdieniam bendravimui – tampa sunkiau orientuotis aplinkoje reaguojant į įspėjamuosius signalus. Dėl nekokybiško girdėjimo atsisakoma dalies mėgstamų veiklų – muzikos klausymosi, filmų žiūrėjimo, lankymosi teatruose.
Neprigirdintiems asmenims sunku bendrauti ir viešojoje aplinkoje – parduotuvėje, banke, medicinos įstaigoje. Neprigirdintys žmonės gali susirgti depresija, šalintis draugų ir kaimynų, giminių, nes gėdijasi to, kad nebegali girdėti kaip anksčiau, jaučia nuolatinį diskomfortą ir nusivylimą. Taip pat jie gali patirti socialinę izoliaciją, nes su neprigirdinčiuoju sunku susikalbėti, bendrauti.
Klausos sutrikimą galima įtarti, jei tampa sunku klausytis pašnekovo kalbant telefonu ar esant foniniam triukšmui, dalyvauti pokalbyje, kuriame kalbasi du ar daugiau žmonių, dažnai tenka prašyti pakartoti tai, kas buvo pasakyta, pokalbio metu mėginate spėlioti iš pašnekovo lūpų, taip pat tuomet, kai aplinkiniai ima skųstis, kad TV ar radijo klausotės per garsiai. Pastebėjus šiuos ženklus, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą, kuris nustatys klausos sutrikimo kilmę, atliks klausos tyrimus ir įvertins klausos lygį.
Apie tai ir dar daugiau buvo išsamiai kalbama forumo metu. O atliekant klausos vertinimo tyrimus, vyresni žmonės buvo individualiai konsultuojami dėl neprigirdėjimo, teikiami patarimai, kur kreiptis ir ką daryti norint atstatyti buvusią klausos funkciją. „Juk gyvenimo kokybė priklauso nuo požiūrio suprasti senėjimo procesus, priimti pokyčius kaip natūralų gyvenimo etapą. Imtis veiksmų ir pakeisti tai, ką įmanoma pakeisti“, - 6itaip raminamai kalbėjo Audio Medika vadovas Mindaugas Jonaitis.
Forumo pabaigoje buvo pateikta nemažai klausimų renginio organizatoriams, į kuriuos išsamiai atsakyta.
Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos
