Sausio mėnesį Psichologijos fakulteto ir Saviugdos klubo MES klausytojai susitiko su žinoma žurnaliste Dalia Kutraite-Giedraitiene, ilgamete TV laidų vedėja ir autore, komunikacijos eksperte ir dėstytoja, visuomenės veikėja. Anot p. Dalios, jai teko ne kartą keisti veiklą iš principo – nuo žurnalistės iki viešųjų ryšių specialistės ir politikės, kitaip sakant, padirbėti abiejose “fronto linijose”, susipažinti su pačiais įvairiausiais komunikacijos aspektais. Tikriausiai todėl savo paskaitą ji pavadino “Informacijos pandemija. Skiepai neišrasti”, norėdama įspėti, kad iš įvairių komunikacijos priemonių mus užplūstančiame informacijos sraute yra labai mažai tikrų faktų, vertų mūsų dėmesio.
Lektorė daug dėmesio skyrė klausimams, kaip mes suprantame komunikaciją, kaip ir kokia informacija kasdien mus pasiekia, kaip atskirti tikrus faktus nuo “mielagienų”, kaip atsargiai vertinti įvairių apklausų rezultatus ir nepasiduoti tikslingoms informacijos skleidėjų manipuliacijoms.
Susidomėję klausėmės teiginio, kad komunikuoti - kurti atmosferą. Visiems buvo netikėta mintis, kad geram pranešėjui svarbiausia, kad klausytojai gerai jaustųsi. Anot lektorės, klausytojai daugelį minėtų faktų pamirš, bet prisimins, kaip buvo kalbama...
Paskaitoje nemažai buvo kalbama ir apie mūsų gaunamos informacijos perteklių bei pasekmes visuomenės gyvenimui dabar ir ateityje. Vis daugiau vietos plintančioje informacijoje užima įvairios prekių, paslaugų ar užsakomosios politinės reklamos. Pavyzdžiui, kasdien per įvairias komunikacijos priemones reklamuojama apie 5000–20000 prekių ženklų. XVIII amžiuje toks kiekis informacijos žmones pasiekdavo per metus.
Lektorės nuomone, informacijos perteklius atbukina pojūčius, žmonės pasiklysta nuolatiniame informacijos sraute, kuriame faktai keičiami interpretacijomis, ryškėja jų galia. Pasaulis tapo sudėtingu, apie 99 proc. visuomenės nesugeba rasti tiesos komunikacijos priemonėmis skleidžiamoje informacijoje. Todėl formuojasi gili takoskyra tarp skirtingų grupių ir nuomonių, neišvengiama labai sunkiai įveikiama priešprieša tarp visuomenės grupių. Tokią situaciją p. Dalia pavadino “visuomenės zombifikacija”. Jos nuomone, šis visuomenės destrukcijos procesas neišvengiamai aktyvės kaip pandemija, nuo kurios skiepų nėra.
Kita vertus, daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Svarbu stengtis palaikyti tradicijas, dalintis teigiamomis emocijomis. Kiekvienam mūsų reikia stengtis neleisti, kad kažkas įteigtų išankstinę nuomonę apie kitus žmones ar įvykius manipuliuodami faktais, išmokti realius faktus išskirti iš informacinio “triukšmo”.
Danguolė Švegždienė
Psichologijos fakulteto nuotrauka
