Tik valandą truko poezijos šventė Literatūros fakulteto auditorijoje, bet kokia tai buvo šventė! Fakulteto klausytoja Elena Jucienė balandžio 18 dieną savo kolegoms pristatė pirmąją autorinę poezijos knygą ,,Vėjas vyšniose supas“.
Fakulteto dekanas Jonas Kirtiklis, perskaitęs nuostabų Elenos eilėraštį, šventės dalyvius tarsi nuvedė į saulėtą pavasario pievą, kurioje rašantieji kolegos Bronislava Nainienė, Erminija Deviatnikovienė, Vytautas Grudzinskas išsamiai nagrinėjo eilėraščių rinkinį, klausytojams perdavė autorės išgyvenimus, supančio pasaulio suvokimą, parinkę labiausiai šiai šventei tinkančias eiles.
Renginyje apsilankiusi Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė neslėpė savo susižavėjimo: „Graži, elegantiška moteris, pasakiusi, kad nemoka skaityti eilėraščių, tyliu balsu trumpai papasakojo tragiškų įvykių ir skausmo bei vargo pilną savo biografiją. Klausantis sunku buvo patikėti, kad dailiai įrišta, romantiškai pavadinta didelė eilėraščių knyga gimė neramių naktų tyloje, kai sunkiuose darbuose praleistą dieną pakeičia vakaro sutemos, namuose nutyla vaikų balsai ir grįžta ankstyvosios jaunystės svajos…“
Vytautas Grudzinskas, teisininkas, fakultetą lankantis nuo 2016 metų ir jau daugiau nei du dešimtmečius rašantis eilėraščius, atkreipė dėmesį į malonią, gražią Elenos eilėraščių kalbą, turtingą jausmų paletę. „Skaitydamas Elenos kūrybą papuoli į gražų jausmų pasaulį ir nuskęsti juose, nesuprasdamas, ar tai autorės išsakyti jausmai, ar tavo paties išgyvenimai. Elena ilgą laiko tarpą gyveno užsienyje ir gyvendama ten galvojo apie Lietuvą, Lietuvos kraštą ir ilgesio akimirkomis parašė ne vieną gražų eilėraštį. Aš tokių gražių eilėraščių apie Tėvynės ilgesį nesu skaitęs“, – nuoširdžiai savo pamąstymais dalijosi Vytautas.
Iliustruodamas savo mintis, Vytautas perskaitė Elenos eilėraštį „Namų ilgesys“: „Ilgesys krūtinėj plazda ir nerimsta, / Lyg audroj pakrantės dūžtanti banga...“. Elena eilėraštyje prisimena ir seną meilę, ir tėvų kraštą, baltus berželius ir Baltijos jūrą, kuri savo bangomis pina gražų raštą. Autorė, pasak Vytauto, yra tikra patriotė, ir užbaigia eilėraštį tokiais žodžiais: „Mintys nuolat lekia Lietuvon – namo... / Ne lietuvio būdui tėviškę pamiršti! / Nesvarbu kokia ji – traukia nuolatos“.
Išsamiausią atsiliepimą apie E. Jucienės poezijos rinkinį „Vėjas vyšniose supas“ parengė fakulteto literatė Bronislava Nainienė, dažnai pasisakanti apie kolegų kūrybą. Pasak jos, Elenos kūryboje nuskamba tiesos, gėrio siekimas, ilgesys, tikėjimas tiesa ir žmogumi. Turtingesnė gyvenimo patirtis ryškia linija vingiuoja jos eilėse, rodanti poetės dvasinį pasaulį, jo platumą, nuoširdumą, užuojautą, pasiaukojimą. „Ji į eilėraščius įpynė visus gyvenimo įvykius – džiaugsmą, pasiryžimą, užuojautą, supratimą, norą padėti kitiems, skaudžiai aprauda netektis mylimų žmonių, su ja ėjusių gyvenimo keliais. Skaudžios ašaros netekus tėvų, kurie suteikė jai gyvastį, augino ir mokė nepaminti tiesos, siekti teisybės, grožio, gėrio“, – tokiomis mintimis dalijosi Bronislava. Jos pamąstymai „Žodžiai, įkritę į širdį“ – Senjoro užrašuose.
Baigdami poezijos šventę kolegos linkėjo Elenai, kad jos stalčiai vėl užsipildytų tikromis, gyvenimiškomis istorijomis, prisiminimais, svajonėmis, pamąstymais, nes nuoširdus poetinis žodis ne tik sugula į knygas, bet ir įkrenta į širdį.
Elena Jucienė eilėraščius pradėjo rašyti mokyklos suole, rašė ir studijuodama literatūrą Vilniaus universitete. Gyvenimas nelepino, teko dirbti paprastus, nelengvus darbus ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje, Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje. Prieš penkerius metus grįžusi Lietuvon Elena atrado MČTAU šokių studiją, o nuo praėjusių metų rudens tapo Literatūros fakulteto klausytoja.
Per visą gyvenimą Elenos stalčiuose nugulė ne vienas šimtas eilėraščių. Paraginta buvusio mokytojo Henriko Kundroto, dalį jų sudėjo į savo pirmąją knygą „Vėjas vyšniose supas“.
„Atėjusi į Literatūros fakultetą tikėjausi susipažinti su kolegų kūryba, gauti peno augimui ir tobulėjimui. Džiaugiuosi, kad mano norai pildosi, kad esu pripažinta, kad galėsiu įveikti nepasitikėjimą savo gebėjimais, kūrybos lygiu“, – apie savo lūkesčius pasakojo Elena.
Jadvyga Miniotaitė
Kristinos Sadauskienės nuotraukos
