Taip vadinasi pirmoji rašytojo, poeto, vertėjo Artūro Valionio knyga. Knygos pavadinimą savo užsiėmimui pasirinko Meninio ugdymo fakulteto skaitovų grupė. Išvažiuojamasis užsiėmimas „Skrendant nelieka pėdsakų“ vyko šiltą balandžio popietę poeto mamos, MČTAU klausytojos, puikios skaitovės Angelės Paulės Valionienės namuose.
Svetingai sutikusi klegančių skaitovių būrį, šeimininkė pakvietė visas į svetainę ir trumpai papasakojo sūnaus Artūro gyvenimo istoriją.
Artūras Valionis gimė 1973 m. Druskininkuose, gyveno Kaune, nuo 1991 m. gyvena Vilniuje. Vilniaus universitete baigė sociologijos bakalauro, Varšuvoje – sociologijos magistro studijas. 2000m. stažavosi „New School University“ Niujorke, o 2003 m. Lenkijos mokslų akademijoje apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją.
„Mano norai ir tikslas – kurti nekartojant kitų ir savęs“, - taip Artūras kalba apie savo kūrybą.
Pirmieji poeto eilėraščiai kultūrinėje spaudoje pasirodė 1994 m. Išleistos 7 A. Valionio knygos:
Skrendant nelieka pėdsakų: eilėraščiai. – 2003.
Аpytiksliai trys: eilėraščiai. – 2012.
Daugiau šviesos į mūsų vartus: poezija. – 2014.
Iš natų. Kameriniai kūriniai vienišam balsui: poezija. – 2015.
π-moll: eilėraščiai. – 2018.
Įvadas į metafizikos įvadą. Paskaitų konspektas pažengusiems. Smulkioji eseistika. – Naujas vardas, 2018 (elektroninė knyga: https://naujasvardas.lt/knygos/dr-arturas-valionis-ivadas-i-metafizikos-ivada/)
Lėta medžiagų apykanta: poezijos rinktinė. – 2021.
A. Valionio poezija versta į 14 kalbų. Pats poetas yra išvertęs kitataučių poetų eilėraščių iš lenkų, anglų, latvių, ukrainiečių, baltarusių, katalonų kalbų.
Mes, skaitovės, skaitėme A. Valionio eilėraščius, žavėjomės poezijos naujoviškumu ir savitumu. Stengėmės patirti ir suprasti poeto žodžių ir minčių prasmę:
„...belieka tik skristi, vidurdieniui ryškėjant,
kad ir nemokant, lėtai, nesusikaupus,
o baimę, taip, nėra ko čia slėpti,
aukščio baimę uždengti kita, daug didesne...
... skrendant nelieka pėdsakų,
o oro srovės greitai išsisklaido,
ilgai nesipriešina; ...“
A. Valionio poezijoje ryškus ryšys su muzika, nes poetas bendradarbiauja su džiazo muzikantais, akademinės muzikos atlikėjais, rengia bendrus pasirodymus. Kompozitoriai Vaclovas Augustinas ir Vytautas Barkauskas yra sukūrę kūrinių pagal jo tekstus.
Užsiėmimo metu žiūrėjome filmuotą medžiagą iš poeto A. Valionio jubiliejinio kūrybos vakaro Lietuvos rašytojų klube Vilniuje. Gražu buvo stebėti, kaip jam, grojančiam klavišiniais, talkino dainuojančios žmona Lina ir dukra Gabrielė bei džiazo muzikantas, saksofonininkas Vytautas Labutis.
Susipažinome ne tik su poeto kūriniais, bet ir su apdovanojimais, kurių yra labai daug:
2004 m. knyga „Skrendant nelieka pėdsakų“ atrinkta atstovauti Lietuvai tarptautiniame poezijos konkurse „Strugos tiltai“ Makedonijoje.
2008 m. I vieta ir „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ projekto „Haiku Vilniui“ prizas už geriausią rugsėjo mėnesio haiku.
2012 m. knyga „Apytiksliai trys“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2013 m. knyga „Apytiksliai trys“ išrinkta Metų poezijos knyga.
2014 m. knyga „Daugiau šviesos į mūsų vartus“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2016 m. knyga „Iš natų. Kameriniai kūriniai vienišam balsui“ Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nominuota „Poezijos pavasario“ – Maironio premijai;
2019 m. už ketvirtąją ir penktąją poezijos knygas „Iš natų. Kameriniai kūriniai vienišam balsui“ ir „π-moll“ skirta Vilniaus miesto mero premija.
Mūsų užsiėmimą pagyvino poeto mamos, skaitovų grupės dalyvės, Angelės pianinu atlikta muzika. Pradėjome dainuoti ir buvome nustebintos čia pat gimusio dekanės Izabelės Bražiūnienės ir grupės seniūnės Vaivos Laukaitienės dueto, labai gražiai, jautriai padainavusio „Ko liūdi, berželi“ ir „Santa Liučija“.
„Gyvenimas labai proziškas buvo ir vakar, toks bus ir rytoj, šiandiena – ne išimtis. O poezija, esu įsitikinęs, reikalinga ne kam kitam, o žmonėms šiame proziškame pasaulyje“, - sako poetas Artūras Valionis.
Išvažiuojamasis užsiėmimas „Skrendant nelieka pėdsakų“ pas skaitovę Angelę Valionienę padarė neišdildomą įspūdį. Palikome jos svetingus namus dvasiškai praturtėję. Skridome lyg ant sparnų, dėkodamos poeto mamai, užauginusiai tokį talentingą Žmogų.
Irena Rastenienė, Meninio ugdymo fakulteto skaitovų grupės vadovė
Izabelės Bražiūnienės ir asmeninio Angelės Valionienės archyvo nuotraukos
