Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Naujienų prenumerata

Sutinku su taisyklėmis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Medardo Čoboto TAU Literatūros fakultete 2021-ųjų rudens pabaigoje vyko be galo įdomus susitikimas su poetu Rimvydu Stankevičiumi. R. Stankevičių betarpiškai kalbantį ir skaitantį savo kūrybą girdžiu antrą kartą. Žaviuosi ne tik eilėraščių turiniu, bet ir tą turinį išreiškiančių sakinių, netgi atskirų žodžių raiškumu, kurie tarsi aštrus rėžtuvas rėžiasi į klausančiojo galvą ir širdį. Įtaigu, ir norimą pasakyti mintį lengviau priversti įsisąmoninti. Tai supratau jau per pirmąjį, prieš kelis metus įvykusį mūsų fakulteto susitikimą su poetu.

Šio, antrojo susitikimo išvakarėse, su dukters pagalba turėjau galimybę internete pamatyti ir išgirsti Rimvydo Stankevičiaus knygos „Valhala“ pristatymą išskirtinėje Vilniaus dailės galerijoje „MO“. Lyg prikaustyta ir prisistatymo, ir eilėraščių klausiausi valandą, kuri man pasirodė labai trumpa.

Pirmiausia buvau apstulbinta, kad minėtame renginyje dalyvavo tiek daug jaunų žmonių. Net neįsivaizdavau, kad šiandien tai įmanoma. Poezijos knygos pristatymas – tai ne koks šiuolaikinės muzikos koncertas. Savo trijų skirtingo amžiaus – jauniausiam dvidešimt penkeri – anūkų: istoriko, biologo ir ekonomisto, didžiausiai savo širdgėlai, tokiame renginyje neįsivaizduoju, nebent istoriką. Pasikeitė laikmetis iš pagrindų.

Mano kartos vaikai dar pradinėje mokykloje privalėjo mintinai mokytis tuometinius poetus – Maironį, Praną Vaičaitį. Vėliau jau savo iniciatyva, ypač mergaitės, mokėmės ne tik Salomėją Nėrį, Bernardą Brazdžionį, Antaną Miškinį, bet ir Kazį Binkį bei Faustą Kiršą. Taip, bet tai buvo laikmetis, kai nebuvo ne tik televizoriaus, kompiuterio, išmaniojo telefono, bet ir radiją turėjo tik pasiturintys miestiečiai.

Tos knygos pristatymo metu įdėmiai, tiesiog įsijautusi klausiausi poeto žiauriai skaudžios išpažinties, skirtos vienai jo gyvenimo atkarpai, kai jis buvo beprieinąs liepto galą. Džiaugiausi, kad poetui ir jo artimam bičiuliui, irgi šiandien pripažintam poetui, kurį pažįstu asmeniškai, Aidui Marčėnui, pavyko laiku sugriebti gelbėjimosi ratą. Gaila, kad to padaryti nepavyko taip anksti Anapilin iškeliavusiems irgi talentingiems Sauliui Mykolaičiui, Remigijui Andriejaičiui ir Gintarui Beresnevičiui. Likimas, o gal kaip tame posakyje „Kiekvienam savo“. Prakeiktas alkoholis ir priklausomybė nuo jo.

Keistas paskutinės Rimvydo Stankevičiaus knygos „Kiaurai kūnus“ pavadinimas, kurį  mano susenusiai galvai buvo sunku įsiminti. Ilgokai sugebėjau įsiminti tik vieną iš dviejų žodžių, dažniausiai „kūnus“, bet pavadinimas intriguojantis, to nenuginčysi. Nepalyginsi su „Šermuonėlių mantija“, kurį įsiminiau iš karto ir visam gyvenimui.

Buvo įdomu skaityti internete ir  Rimvydo Stankevičiaus dvidešimtųjų metų balandžio dvidešimtos dienos interviu žurnalistei Daliai Linkevičiūtei. Cituoju ištrauką: „Jei šios knygos nebūčiau parašęs, negalėčiau savęs vadinti išsipildžiusiu poetu“. Suklusau. Įsivaizduoju, kokia tada galėjo būti poeto savijauta. Nesvarbu, kiek visa tai truko, svarbu, kad leido pajusti, jog jau vien dėlto verta gyventi ir kurti. Užkabino žodis „išsipildžiusiu“. Tokio žodžio tokiame kontekste nesu girdėjusi. Įdomus ir labai netikėtas, bet tikrai paveikus žodis.

Noriu pacituoti kelis knygos „Kiaurai kūnus“ eilėraščių ciklo „Blyksnis“ paskutinio eilėraščio posmus:

Po šventės mes neradom savo kūnų,

Tik tai, kas niekieno, kas nuo kitų atliko –

Bebalsį paukštį, bėgantį viršūnėmis,

Bevardį žvėrį, genamą skalikų.

 ***

Lašėjom sniegenom sukruvintais pilvukais,

Blyksėjom uogomis šermukšnio apsivilkę,

Jau sūkuriais vingriais po plyną lauką sukomės,

Jau lėkėm po velnių, tačiau ir ten netilpome.

***

Todėl lėtai, kaip tik po šventės būna,

Balton tylon baltais keliais išėjome,

Su tais, kurie nerado savo kūnų,

Pas tuos, kurių jie niekad neturėjo.

Kol į šį dar besirimuojantį eilėraštį įsijaučiau, perskaičiau jį kelis kartus. Skaičiau įdėmiai, o baigusi pagalvojau, kaip laikui bėgant viskas keičiasi. Viskas – ir mokslas, ir menas, ir kultūra, ir poezija. Nesikeičia arba mažiausiai keičiasi tik žmogaus prigimtis.

Vilija Jurėnienė, MČTAU Literatūros fakulteto klausytoja

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT83 7290 0990 1557 6176

Žemėlapis

DĖMESIO! NEMOKAMOS MANKŠTOS SENJORAMS VILNIAUS KULTŪROS, PRAMOGŲ IR SPORTO RŪMUOSE (ŽIRMŪNŲ G. 1E) PIRMADIENIAIS IR TREČIADIENIAIS NUO 10 VAL. IR NBA AKADEMIJOJE (ŽEMYNOS G. 14) ANTRADIENIAIS NUO 8 VAL. 45 MIN. IR KETVIRTADIENIAIS NUO 8 VAL. 55 MIN.