MČTAU Turizmo fakulteto V-osios grupės 28 klausytojai (kuratorė Danutė Mateikienė) vasario 20 d. dalyvavo ekskursijoje „Vilniaus karinės teritorijos paslaptys ir atradimai“ bei parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda eksponuojama buvusioje Vilniaus miesto areštinėje, kurioje tik prieš kelis mėnesius įkurtas muziejus.

Iš pradžių muziejaus gidė Agnė Pašvenskienė papasakojo Vilniaus pilių dabartiniame Gedimino kalne ir Kalnų parko teritorijoje carinės Rusijos įkurtos Karinės tvirtovės istorijas. Išsamiai, demonstruojant nuotraukas, piešinius, teritorijų planus, buvo pateikta gausi faktinė medžiaga apie įvykius prieš 1863-1864 m. sukilimą ir jo metu bei žiaurų numalšinimą. Esame dėkingi p. Agnei už ypač jautrų pasakojimą apie tą tragišką laikotarpį bei sukilimo dalyvių, Vilniaus gyventojų bei Rusijos imperijos valdininkų elgseną vykstant tiems baisiems įvykiams. Vaizdingo pasakojimo dėka prieš mūsų akis atgijo eilė istorinių personažų, jų poelgiai ir laikysena. Buvo pateiktos išgyvenusių sukilimo dalyvių prisiminimų ištraukos. Sukrėtė pasakojimas apie šeimas, kurių visi nariai – vaikai, motinos, žmonos – žuvo arba buvo ištremti.

Antroji ekskursijos dalis vyko Areštinėje. Pirmame aukšte mes galėjome apžiūrėti kameras bei Gedimino kalne užkastų 20-ties carinės valdžios nužudytų sukilėlių asmeninius daiktus. Archeologinių paieškų metu surasti nesuirę asmeniniai daiktai: žiedai, medaliukai (tame tarpe ir vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko), sagos ir t.t. Ypač pribloškianti Eduardo Čaplinkio veido atspaudo išlieja, nors jo nuotraukų ar portretų neišlikę.

Antrajame Areštinės aukšte kamerose eksponuojama daugiau nei 60 žymių Lietuvos menininkų darbų, sukurtų 1964 m., pažymint sukilimo 100 metų sukaktį. Tai Arūno Tarabildos, Vlado Vildžiūno, Vinco Kisarausko, Aloyzo Stasiulevičiaus ir kt. darbai: grafika, tapyba, tekstilė, medžio drožiniai ir t. t. Šiuos darbus visuomenei buvo bandyta pateikti be valdžios leidimo ir po kelių dienų jie buvo nukabinti.

Renginio pabaigoje nedidelėje kino salėje žiūrėjome dokumentinį filmą „Gedimino kalno paslaptis“. Daug specialistų ir mokslininkų, tyrusių tą laikotarpį (archeologai, istorikai, antropologai, archyvarai, restauratoriai, muziejininkai) papasakojo ne tik apie atliktus darbus, bet ir apie tai, kokias emocijas jie išgyveno tai darydami.

Aš atsimenu, kaip prieš kelerius metus, kai pradėjo slinkti Gedimino kalno šlaitai, vilniečiai buvo išsigandę, kad neteks „Vilniaus širdies“. Bet ši nelaimė Vilniui ir Lietuvai padovanojo neįkainojamas istorines ir dvasines vertybes, kurios visada išliks su mumis ir dar kartą primins, kad Laisvė ir Žmogaus orumas, taip gausiai aplaistyti kankinių krauju, turi suteikti mums stiprybę ginti ir kurti mūsų Tėvynės ateitį. Ačiū tiems daugeliui specialistų ir mokslininkų, kurie prisidėjo prie to stebuklo realizavimo ir pateikimo.

Audronė Girdzijauskienė, Turizmo fakulteto V-osios gr. klausytoja