„Male bashing („vyrų diskriminacija“) – peikimas visko, kas vyriška – populiarumo viršūnėje. Donaldas Trampas laikomas „piktų baltųjų vyrų“ simboliu. Feministas Obama vyrus vertino tik kaip feminizmo šalininkus. Teisės žinovas Glennas Reinoldsas pabrėžė, kad „Klintonas ir Obama lošė moteriška korta“, dėl ko berniukai ir vyrai buvo nustumti į antrą planą. Politologė Ketrin Dž. Kremer knygoje „Pasipiktinimo politika“ parodė, kiek pykčio ir nuoskaudos jaučia darbininkų klasė Viskonsine – valstijoje, kuri išrinko Trampą. Teisės profesorius Džonas S. Viljamsas straipsnyje žurnale Harvard Business Review Trampo laimėjimą aiškina ilgą laiką ignoruojamais dirbančių vyrų poreikiais.

Ekonomikos raida sudarė sąlygas plėstis „moteriškajai“ verslininkystei ir nuolat siaurėti „vyriško“ darbo sferai. Jau keletą metų vyrų bedarbystės lygis yra aukštesnis už moterų bedarbystės lygį. 2009 m. dirbančių moterų skaičius pranoko dirbančių vyrų skaičių. Daugiau kaip trečdalis amerikiečių moterų yra pagrindinės savo šeimos maitintojos. Moteris apmoka ipoteką, moteris kiekvieną dieną vyksta į darbą, o prieš išvykdama paskubomis nurodo vyrui, kaip jis privalo skalbti drabužius.

Vokietijoje tyrimai parodė, kad didelė jaunų vyrų grupė jaučiasi nepatogiai. Apie tai toliaregis sociologas Ralfas Darendorfas įspėjo prieš 30 metų, bet nebuvo išgirstas.

Didžiojoje Britanijoje ištisi miesto kvartalai pilni tokių nepatogiai besijaučiančių jaunų vyrų.

Vyrai pralaimėjo ne tiktai darbo rinkoje, bet jau ir mokyklose. Jų poreikiai vis dažniau ignoruojami, jų pasiekimai esant vienodai kokybei vertinami žemiau, negu mergaičių pasiekimai. Mokykliniai nevykėliai, metę mokyklą – šiandien daugiausia vyriškos lyties. Amerikiečių filosofė Kristina Hoff Samers, pati feministė, paskelbė knygą „Karas prieš berniukus“. Jos teiginiai gali būti perdėti, bet faktas tas, kad berniukai vaikų darželyje, prailgintos dienos grupėje, mokyklose, konsultacinėse organizacijose nuolat susiduria su moterišku elgesio modeliu. Savo motorika ir nepaklusnumu jie dažnai reiškia protestą prieš auklėjimo įstaigas kaip moterų bastionus. Samers sarkastiškai pažymi, kad šiandien moteriškoje mokykloje Tomas Sojeris ir Heklberis Finnas vartotų jiems išrašytą raminantį „Ritaliną“.

Berniukai tapo problemiška lytimi. Pagausėjo prievartos ir riaušių atvejų. Berniukų psichiniai ir psichosomatiniai sutrikimai pasireiškia dažniau, negu mergaičių. Mokyklose vaikams su sulėtintu vystymusi berniukai sudaro du trečdalius skaičiaus. Tris kartus daugiau berniukų, negu mergaičių, šiandien yra korekcinių auklėjimo centrų klientai. Vis daugiau berniukų naudoja alkoholį ir narkotikus. Savižudybė yra antroje vietoje pagal dažnumą berniukų mirties priežastis. Nusižudžiusių berniukų skaičius yra šešis kartus didesnis, negu nusižudžiusių mergaičių. Harvardo medicinos mokyklos psichologijos profesorius Viljamas Pollakas pažymėjo, kad visuomenė seniai būtų ėmusis priemonių, jeigu nusižudančių mergaičių skaičius prilygtų nusižudančių berniukų skaičiui.

Berlyno miesto žurnale Zitty jaunas žmogus iškėlė klausimą: „Kodėl vyras turi norėti sukurti šeimą?“. Vyrai gali puikiai gyventi be šeimos. Po to, kai vyrams dešimtmečiais buvo kalbama, kad jie „nereikalingi, linkę į prievartą, buki ir iš viso gamtos klaida“, nekelia nuostabos, kad jie nenori būti visuomenės ramsčiu. Federalinė statistikos žinyba konstatavo, kad 27 procentai 18-34 metų amžiaus vyrų neturi santykių su moterimis, 60 procentų 35-64 metų amžiaus vienišų vyrų niekada nebuvo vedę. Absoliučiais skaičiais tai apie 7 milijonai vyrų.

Internete „vaikšto“ video, kur kriminologas reikalauja sumažinti vyrų skaičių 10 procentų. Amerikietės motinos dėl to paskelbė manifestą „Kaip vyrų diskreditacija žudo mūsų sūnus“. Tai derinasi su vokiečių darbdavių skundu, kad jauniems vyrams dabar trūksta motyvacijos, drausmės, nuoseklumo ir sugebėjimo nepasiduoti frustracijai. Nenuostabu: anksčiau vyriškumas, siekimas karjeros ar savarankiškumas buvo aukštinami, o dabar tai laikoma agresyvumu, karjerizmu ir nesugebėjimu palaikyti intymius santykius.

Elizabet Badinter, filosofė ir feministė, pareiškė, jog pats laikas vėl pripažinti vyrų dorybes: savitvarda, pasiruošimas rizikuoti, sugebėjimas pasipriešinti spaudimui.

Valteris Holšteinas, Frankfurter Allgemeine Zeitung. Экспресс-неделя, № 11. 14 марта 2019 года (sutrumpinta).

Parengė dr. Vida Kniūraitė