Gyvenimo trukmės ilgėjimas yra pozityvus visuomenės gerovės vystymosi rodiklis, tačiau nereiškia, kad šis procesas yra be problemų. Naujausios technologijos medicinoje, farmacijos pramonėje padeda žmonėms ilgiau gyventi, bet tuo pačiu didina vyresniosios kartos gyventojų skaičių. Jungtinių Tautų duomenimis, 60-mečių ir vyresnių žmonių skaičius 1999 metais buvo apie 600 milijonų visame pasaulyje, o 2050 metais šis skaičius turėtų išaugti iki 2 milijardų (UN 1999). Mažėjant gimstamumui, senyvo amžiaus žmonių bus gerokai daugiau, todėl svarbu, kad jie galėtų išlikti kuo ilgiau aktyvūs, kad visuomenė būtu draugiška jų atžvilgiu, kad ateityje jie kuo mažiau priklausytų nuo kitų.
2002 metų balandį Madride vykusioje Antrojoje pasaulinėje senėjimo asamblėjoje buvo priimti du svarbūs dokumentai: Politinė deklaracija ir Tarptautinis Madrido veiksmų planas. Tai dokumentai, iškeliantys būtinybę stiprinti skirtingų kartų socialinį solidarumą ir bendradarbiavimą, raginantys kurti visuomenę, pajėgsiančią vienyti įvairaus amžiaus žmonių grupes.
Kampanijos „Pasaulio senėjimas“, kurią vykdo „HelpAge“ (Vokietija) ir jos partneriai „WorldGranny“ (Olandija), „Globali iniciatyva psichiatrijoje“(Lietuva) ir „Fundacja Sue Ryder“ (Lenkija) tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į pasaulinio senėjimo problemą ir jos įtaką valstybių ekonominei ir politinei raidai.
Šių metų kovo 5-6 dienomis organizacijos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ kvietimu Lietuvoje viešėjo „HelpAge“ (Vokietija) direktorius Michael Biunte, „WorldGranny“ (Olandija) organizacijos atstovės Marian Rameijer ir Carolina Beilsma. Dviejų dienų seminaras vyko anglų kalba Europos informacijos centre. ES projektą „Pasaulio senėjimas ir tūkstantmečio vystymosi tikslai“ pristatė Michael Biunte, pabrėždamas tūkstantmečio vystymosi tikslų skatinimo ir skurdo mažinimo svarbą pasaulyje iki 2015 metų, aptarė Helpage International Network (Tarptautinės HelpAge sistemos) veikimo kryptis ir pateikė duomenų apie pasaulio senėjimą ir skurdą, socialinę apsaugą, sveikatos problemas, klimato kaitą. Marian Rameijer dėmesį skyrė senėjimo problemos aktualumui pasaulyje ir atskiroje valstybėje, aptarė tinkamų šioje srityje dirbančių institucijų vystymo programų kūrimą Lietuvoje. Carolina Beilsma, kuri gyveno Afrikoje dešimt metų ir dirba projekte „Granny to Granny“, pasakojo, kuo gyvena močiutės Nyderlanduose ir Afrikoje, jų gyvenimo istorijas.
MČTAU universiteto atstovės (Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė, projektų grupės narės Irena Šemberienė ir Regina Dovidavičiūtė, prorektorė Aldona Rėksnienė), kurias pakvietė „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ projektų vadybininkė Karilė Levickaitė, turėjo galimybę darniai įsilieti į diskusijas, papasakoti apie vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį šeimoje, jų socialinę ir politinę padėtį visuomenėje, apie santykius su jaunesniąja karta, pasidalinti savo asmeniniais patyrimais. Seminaro rengėjai įdėmiai gilinosi į vietines jaunimo ir vyresniosios kartos gyvenimo aktualijas, skatino teikti pasiūlymus kartų santykių tobulinimui. Džiugu, kad seminaro dalyvės aktyviai dalyvavo išreikšdamos savo nuomonę anglų kalba. Teodora Dilkienė ir Irena Šemberienė mielai pasisiūlė supažindinti svečius su mūsų sostine Vilniumi ir jos kultūriniu paveldu.
MČTAU vardu norime padėkoti svečiams iš Vokietijos ir Olandijos už rimtą darbą ir išskirtinį požiūrį į senėjimo problemos aktualumą, seminaro globėjai Karilei Levickaitei – už pakvietimą ir rūpestį, Europos informacijos centrui – už šiltas ir jaukias patalpas, kavą, arbatą.
Džiaugiamės galėję plačiau susipažinti su XXI amžiaus pasaulį dominančia senėjimo tema, pasisemti naujų žinių, idėjų ir galimybės ateityje prisidėti prie sprendimų ieškojimo. Visi puikiai žinome kryptį, kuria žengia kiekvienas žmogus, tačiau taip gera žinoti, jog yra žmonių, kuriems rūpi vertingosios gyvenimo dalies kokybė. Gyvenkime aktyviai, būkime sveiki, puoselėkime jaunąją kartą. Kartų solidarumas labai priklauso ir nuo mūsų – senjorų.