Apniukusią ir lietingą 1994 metų rudens dieną buvau įnikusi į mokslinio straipsnio rašymą, nes negailestingai ritosi metai į pabaigą ir skubiai reikėjo atsiskaityti už įvykdytą mokslinį darbą. Kabinete buvo tylu, darbas sekėsi gerai. Staiga suskambo telefonas. Seimo narys, dr. Medardas Čobotas kvietė į savo kabinetą Eksperimentiniame ir klinikiniame medicinos institute. Nuėjus paaiškėjo, kad gerb. Seimo narys kviečia mane dalyvauti Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) steigime. Kadangi mes dr. M. Čobotą žinojome esantį įvairių įdomių anekdotų pasakotoją („Maurikina“) pareiškiau, kad visai neturiu laiko klausytis anekdotų ir išėjau. Deja, vos pradėjus tęsti darbą, atbildėjo laborantė ir nutempė pas dr. Čobotą, kuris man aiškino, kad TAU, tai ne linksmas anekdotas, o labai svarbi priemonė senjorams. Susidomėjau. Sužinojau, kad TAU yra įvairiose šalyse, o jų centras – Lione. Nustebusi pasiteiravau, ar TAU steigiame dviese. Atsakymas nuskambėjo labai paprastai: be abejo ne – pritrauksime daugiau steigėjų. Bet jis norėjo sužinoti mano nuomonę, kurios aš dar neturėjau. Pagaliau nutarėme, kaip pritraukti daugiau steigėjų, energingų žmonių, sugebančių ir norinčių išvystyti veiklą labdaros principu. Iš karto dr. Čobotas mane paskyrė vadovauti Sveikatos ir Religijų studijų fakultetams. Aptarėme ir kitų galimų įkurti fakultetų realias galimybes. Be kitų visuomeninių pareigų, staiga tapau dar mintyse skrajojančio, neįkurto TAU universiteto Sveikatos ir Religijų studijų fakultetų dekane...
Nuolat galvojau apie TAU steigimą, būsimą darbą fakultetuose, bet vis netikėjau, kad TAU tikrai įsikurs, atsiras senjorų, kurie susidomės šio universiteto veikla ir noriai lankys užsiėmimus.
1995 metų birželio 12 dieną paskelbtas Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) steigiamasis susirinkimas. Nelauktai į jį susirinko tiek žmonių, jog netilpo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto salėje. Neįtikėtina – nemaža senjorų pareiškė norą prisidėti prie įkurtos organizacijos veiklos. Nutarta nuo rudens pradėti darbą fakultetuose. Supratau, kad Sveikatos fakultetas turi pirmasis pradėti darbą ir mokyti senjorus tausoti savo brangiausią turtą – sveikatą, fizines galimybes (pajėgumą), kad jų užtektų ilgus gyvenimo metus, kad kiekvienas senjoras sugebėtų ne tik apsitarnauti, bet ir keliauti, geriau pažinti savo kraštą bei pamatyti dar nematytas šalis...
Taip 1995 m. spalio 24 d. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Baltojoje salėje įvyko pirmasis užsiėmimas. Susirinko daug senjorų. Kaip paaiškėjo, jų medicininės žinios buvo labai kuklios. Nutariau trumpai (skiriant keletą paskaitų) apsistoti ties žmogaus kūno sandara ir atskirų sistemų fiziologine veikla bei jos pokyčiais atsiradus patologiniams pokyčiams. Deja, daugumos senjorų tai nedomino: jie norėjo iš karto sužinoti atskirų ligų simptomus, išmokti nustatyti ligą ir ją gydyti. Paskaitos, skirtos medicinos studentams, čia visai netiko. Na, ir pakliuvau į bėdą... Viena buvo aišku, kad be sanitarinio švietimo lygio, anatomijos ir fiziologijos žinios fakulteto klausytojams nieko gero neduos. Nutariau pabandyti paskaitas organizuoti ciklais, pasikviečiant gerai žinomus Respublikoje gydytojus docentus, profesorius, sugebančius auditorijai pateikti suprantamai ne tik žmogaus organizmo patologines būkles, bet ir trumpai supažindinti su svarbiausiais anatomijos ir fiziologijos klausimais. Pasisekė. Jau vien tai, kad labai suprantamai paskaitas skaitė garsūs medicinos srities atstovai, pritraukė ne mažai senjorų. Po kiekvienos paskaitos būdavo gausybė klausimų, o senjorams po kelių metų išprusus – ir pasisakymų, diskusijų. Pradėjome analizuoti, kas yra sveikata, kaip ji suvokiama, kas ją įtakoja, kaip ją išsaugoti. Ciklas pavyko. Nuo to laiko visada semestro pradžioje tariuosi su senjorais, ką jie norėtų sužinoti semestro metu, kokie klausimai juos domina. Nemažai klausimų iš anksto pateikiama raštu, todėl vyksta ne tik paskaitos: aptariami įvykę paskaitų ciklai, organizuojamos klausimų - atsakymų popietės, kritiškai įvertinami periodinėje spaudoje pasirodę medicininiai straipsniai.
Baigėsi Sveikatos fakulteto 32 semestras ir paskutinis paskaitų ciklas: „Ką senjorai turi žinoti apie kraujagyslių ir endokrininės sistemos sutrikimus, kaip jų išvengti, o susirgus – kaip gyventi“. Esant reikalui šiais klausimais (visuomeniniais pagrindais) asmeniškai senjorams pataria docentė Edita Janulionytė.
Mieli senjorai! Jeigu jus sudomino fakulteto veikla, laukiame jūsų kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį ketvirtadienį 14 val. VGTU Mechanikos fakultete, III a. salėje, Basanavičiaus g. 28. Kiekvieną naują klausytoją sutiksime kaip mielą svečią ir priimsime į savo kolektyvą.
Dr. Birutė Gaigalienė, Sveikatos fakulteto dekanė