Dar ne taip seniai Literatūros fakultete buvo pristatyta mūsų kolegės Bronės Staskonytės alyvos šakele padabinta eilėraščių knyga „Gyvenimo vėjuose“. Tai – trečioji Bronelės knyga ir, deja, paskutinė. Neseniai mus pasiekė liūdna žinia: Angelas pakvietė ją į Amžinybę.
Kaip ir kiekvieno iš mūsų, Bronelės gyvenime būta džiaugsmo ir skausmo, laimėjimų ir praradimų: mokslas, mylimas darbas neužpildė visos jos gyvenimo pilnatvės: su lietuviškais raštais išaugusi, įgudo austi, mylėjo gamtą, atgaivą atrasdavo puoselėdama gėles, žolynėlius. Nuo jaunų dienų pamilusi literatūrą pati ėmėsi kūrybos. Atrodo, nėra tokios temos, kuri nebūtų apdainuota širdimi. Bronelės eilėraščiai pasižymi išskirtine meile žmogui, tėvynei, gimtinei. Jos kūrybai būdingas nuoširdus lyrizmas, dainingumas, Jos tekstais sukurta keliolika dainų.
Netektis atėjo paslapčia – laukėme, nesulaukėme nei mokslo metų pradžioje, nei rudeniui slenkant į žiemą. Neatsisveikinom. Nepalydėjom. Netekome bičiulės, kilnios dvasios žmogaus, puikios literatės. Kada? Kur? „Būsiu ten, kur paukštelis šnekutis / Padainuos man kelias daineles.“
Ilsėkis ramybėje, Mieloji.
Literatūros fakulteto klausytojai
