Kalendorius

Naujienų prenumerata

Sutinku su taisyklėmis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalendorius

SENJORŲ SAVANORYSTĖS MOKYMO PROGRAMA

„Senjoras savanoris – profesionali pagalba sau ir kitam“

Mokymo programa paruošta vykdant projektą „MČTAU savanoris – aktyvaus senėjimo variklis“. Šis projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas atspindi tik projekto vykdytojų požiūrį, todėl LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negali būti laikoma atsakinga už joje esančios informacijos naudojimą.

XXI amžiuje vis dar mąstoma, kas tai yra savanorystė, savanoriška veikla, kokios šios veiklos sritys ir kokia žmogaus-savanorio motyvacija bei atsakomybė mūsų demokratinėje visuomenėje. Savanorystės pagrindas – gebėjimas atiduoti save kitiems ir dirbti kitų labui, empatija ir ekstraversija, altruizmo ir humanizmo auginimas bendruomenėje, pilietinės brandos išraiška, savirealizacija. Visa tai turi pagrindinę įtaką MČTAU lankytojų pasirinkimo savanoriauti motyvacijai, padeda keisti jų požiūrį į save ir kitus asmenis. Senjorų savanorystė Europoje, pasaulyje vis labiau aktyvėja. Pamažu šis procesas pradeda judėti ir Lietuvoje. O kas gi, jei ne Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas – viena aktyviausių ir profesionalių edukacinių jėgų Lietuvoje, imsis pradėti formalizuoti senjorų savanorystės procesą? Savanorystė prisideda prie visuomenės problemų sprendimo, paslaugų kokybės tobulinimo, pilietiškumo savybių ugdymo. Savanorystė padeda įgyvendinti savo siekius ir ketinimus savanoriškai veiklai, tenkinant savo asmeninius poreikius, padedant ieškoti savęs ir formuoti naują, antimaterialią pasaulėžiūrą. Tai nėra vien tik sritis, kuri gelbsti žmones nuo susvetimėjimo, išankstinių nuostatų. Tai ir ta aplinka, kurioje veikiantys žmonės rečiausiai skundžiasi dėl materialinių nepriteklių: jie stengiasi keisti pasaulį savo darbais.

Keičiantis demografinei situacijai, t.y. ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei, visos visuomenės siekia aktyvaus senėjimo proceso. Išėjęs į pensiją žmogus XXI a. dar kupinas jėgų, sumanymų, gerųjų paskatų paskirti savo laiką prasmingai veiklai. Be to, nutrūkus ryšiams su darbo kolektyvu, sumažėja bendravimo galimybės, yra padidinta socialinės izoliacijos rizika, kuri neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Todėl iniciatyvesni senjorai patys ieško savirealizacijos prasmės sociume arba skatinami kurti naujus socialinius ryšius aktyviausių bendruomenėse gyvuojančių organizacijų. Viena iš labai svarbių paskatų visuomenei ir kartu paties senjoro gyvenimo įprasminimui – savanorystė. Motyvacija šioje formoje nepaprasta: ir pats esi socialinėje atskirtyje, ir nori, gali padėti kitiems pajusti gyvenimo džiaugsmą, siekti pilnavertiško gyvenimo, jo kokybės dvasiniu aspektu.

Šiame projekte senjorui savanoriui teks prisiminti ir patobulinti komunikacijos proceso ypatumus. Be komunikacijos savanorystėje veikla neįmanoma. Būsimas senjoras savanoris patirs psichologinį diskomfortą, kai jam iškils dilema: būnant senjoru taip norisi išsipasakoti, pačiam kalbėti, o čia teks išmokti aktyviai klausytis ir girdėti kitą asmenį. Todėl labai svarbus tampa klausymo procesas. Visa tai dar sudėtingiau dėl CIVID-19 pandemijos sąlygų, nes negalimas arba apribotas tiesioginis kontaktas, komunikacija vyksta technologijų pagalba. Todėl klausymas ir girdėjimas yra dar kitoks – sudėtingesnis. O išpildyti senjoro savanorio misiją – padėti kitam žmogui, reikės. Reikės „įjungti“ savo socialinį kapitalą kaip būtinybę socialinėje komunikacijoje.

Susidomėjimas „socialiniu kapitalu“ didėja, nes pasitikėjimas, partnerystė tampa pagrindinėmis priemonėmis, sprendžiant šiuolaikines problemas. Mažas socialinio kapitalo lygis veda link pernelyg nelanksčios ir nepaslankios politinės sistemos ir aukšto korupcijos lygio šalyse, regionuose ir bendruomenėse. Socialinio kapitalo plėtra turi būti visuose sektoriuose. Valstybė, kurios piliečius vienija bendrumo jausmas, pasitikėjimas vieni kitais ir savo valstybe, politiškai ir ekonomiškai yra žymiai stipresnė už valstybę, kurios nariai įtariai žvelgia vienas į kitą. Socialinio kapitalo indekso didėjimas yra svarbus visuomenės būklės indikatorius ir gali padėti įžvelgti, ko jai labiausiai reikia.

Visuomet yra sunku ir nedrąsu žengti pirmąjį žingsnį, bet pradėti skleisti gerumą ir norą keisti pasaulį visų pirma turėtume nuo savęs. Taigi šis projektas – puikus startas senjorui padėti kitiems, po truputį tobulinti artimąjį pasaulį – mikroaplinką, mezoaplinką, kartu tobulėti pačiam.

Tikslas – supažindinti su savanoriškos veiklos principais, formomis, prasmingumu, kaupiant socialinį kapitalą, patobulinti būtiniausias kompetencijas ir paruošti 60 MČTAU klausytojų aktyviai savanorystei.

Uždaviniai: supažindinti su savanorystės, kaip svarbaus bendruomenės reiškinio XXI a., formomis, ypatumais, principais, nauda visuomenei; skatinti savęs, kitų žmonių pažinimui, kad būtų kuo profesionalesnė senjoro savanorio teikiama pagalba; pagilinti žinias apie socialinį kapitalą ir jo vaidmenį pilietiškai visuomenei; patobulinti komunikacijos proceso elementus, ypatingai svarbų klausymo ir girdėjimo procesą savanorystėje, žinoti savanoriaujant pandemijos sąlygomis svarbaus technologinio klausymo ypatumus, grėsmes, trikdžius, jų prevenciją.

Paskaitų santraukos:

pdf icon 32 Žmogiškieji ištekliai (socialinis kapitalas). Prof. Angelė Kaušylienė.

pdf icon 32 Savanorystė, kas tai? Savanorystės formos ir principai. Savanorystės nauda savanoriui ir visuomenei. Prof. Angelė Kaušylienė.

pdf icon 32 Žmogui reikia žmogaus. Dr. Zita Žebrauskienė.

pdf icon 32 Komunikacija. Mokykimės girdėti: klausymo procesas, informacijos priėmimas, iškodavimas, interpretavimas, įvertinimas, reakcija. Mgr. Angelė Bajorienė.

pdf icon 32 Dėkingumas savanoriaujant: dėkoti ar laukti padėkų? (Pagal Louise L.HAY). Mgr. Angelė Bajorienė.

„Savanorio psichologinis atsparumas“

Prof. dr. Aistės Diržytės mokymų metu:

- analizuojami savanorių psichologinio atsparumo veiksniai (motyvacija ir pan.) bei asmenų sveikatos, ugdymosi, emociniai, socialiniai ir kiti poreikiai, kurių patenkinimas ar nepatenkinimas turi lemiamos reikšmės gyvenimo kokybei ir elgesiui;

- supažindinama su agresijos bei kitų elgesio ir emocijų problemų prevencija, atpažinimu ir valdymu. Analizuojama: pykčio, nerimo, agresijos ir auto-agresijos atpažinimas ir valdymas, emociniai sunkumai ir jų įvertinimas;

- aptariami asmenybės tipai, kurie apsunkina bendradarbiavimą arba apskritai daro jį sunkiai įmanomą. Praktinių užduočių metu dalyviai įvertins asmeninėje praktikoje taikomus principus, metodus, pasidalins gerąja patirtimi.

Dalyviai supažindinami su metodikomis, patikrintomis daugeliu mokslinių tyrimų – NVC (M. Rosenberg, angl., Non-Violent Communication), REE (Knaus, angl., Rational Emotive Education), ABA (angl., Aplied Behavior Analysis). Tai edukacinės, prevencinės, intervencinės programos, kurių pagrindinis tikslas – lavinti poreikių atpažinimo, išreiškimo, emocijų ir elgesio valdymo, kognityvinius ir socialinius įgūdžius.

Paskaitų santraukos:

pdf icon 32 Savanorių mokymų dalomoji medžiaga. Prof. dr. Aistė Diržytė.

pdf icon 32 Socialiniai ryšiai ir subjektyvi gerovė. Prof. dr. Aistė Diržytė.

pdf icon 32 Atmintinė savanoriams. Prof. dr. Aistė Diržytė.

pdf icon 32 Cards, picture, feelings

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT457290000001700205

Žemėlapis