Spausdinti

Sveikatos fakulteto Garbės dekanė
1930-06-18 – 2014-07-19

Birutė Gaigalienė užaugo mokytojų šeimoje Mažeikiuose. Tėvai mokė padėti žmogui, nieko neskriausti, neapkalbėti, nepažeminti, nedaryti kitam to, ko nenorėtum pats patirti. Birutė taip pat stengėsi padėti visiems žmonėms.

Likimas lėmė, kad mokslus tęsė Šilutėje ir Kaune. Baigusi gimnaziją, Birutė ilgai galvojo, ką studijuoti: labai žavėjo lietuvių kalba ir literatūra, žurnalistika, bet negalėjo išvykti iš Kauno. Kadangi gerai sekėsi matematika ir fizika, nutarė tapti inžiniere-elektrotechnike. Bet, tėvų skatinama, pasirinko medicinos fakultetą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, ruošiantį bendrojo profilio gydytojus. Studijuodama Birutė Svetlauskaitė aktyviai dalyvavo instituto saviveikloje: šoko šokio išraiškos meno grupėje ir tautinius šokius. 1951 m. Birutė įstojo į Studentų mokslinę draugiją, kurioje žengė pirmuosius mokslinio darbo žingsnius. 1954 m. jos iniciatyva atliktas ir parašytas darbas pripažintas geriausiu, todėl, jai pavesta atstovauti Kauno medicinos instituto Studentų mokslinei draugijai Vilniaus universiteto Medicinos instituto, Minsko ir Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Medicinos fakultetų studentų mokslinėse konferencijose. Tai pirmasis spaudoje pasirodęs Birutės mokslinis darbas.

1956 metų pavasarį sužinojusi, kad Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas skelbia konkursą į kurortologijos specialybės aspirantūrą, persikėlė į Vilnių. Laisvu laiku dirbo Greitojoje pagalboje ir teorines žinias sėkmingai pritaikė praktinėje veikloje, vienas iš ligonių tapo jos vyru – geologas habil. dr. Algirdas Juozapas Gaigalas.

Dr. Birutė Gaigalienė turėjo aukščiausią reumatologo kategoriją, ištyrė apie 400 ilgaamžių žmonių. „Ilgaamžiškumas – tai dovana, bet pagal gamtos dėsnius nuolat vyksta žmogaus – jo kūno ir dvasios, protinių galimybių – nykimas. Sutikau įvairių ilgaamžių, bet daugumos energija blėsta, užklumpa ligos, kitos negandos. Mano nuomone, žmogus pats turi susikurti savo senatvę, planuoti ją iš anksto, o ne tada, kai pasensta. Kiekvienas turėtų elgtis pagal fizines galimybes. Svarbu, kad žmogus nebūtų našta kitiems, kad galėtų pats savimi pasirūpinti, nebūtų vienišas, rastų įdomios veiklos. Tyrinėdama ilgaamžių gyvenimą esu pastebėjusi, kad ilgai gyvena geranoriški, nekerštingi, atlaidūs, norintys kitam padėti žmonės“, savo atsiminimuose rašė daktarė Birutė.

Dr. Birutė Gaigalienė yra paskelbusi 180 mokslinių straipsnių kurortologijos, reumatinių ligų diagnostikos, diferencinės diagnostikos ir gerontologijos klausimais. Buvo vieno išradimo ir 19 racionalizacinių pasiūlymų autorė. Medicinos mokslo žinias ir sveiką gyvenseną populiarino periodinėje spaudoje: parašė daugiau kaip 80 straipsnių, 4 knygas. Buvo aktyvi „Žinijos“ draugijos lektorė, propaguojanti sveiką gyvenseną.

Eksperimentiniame ir klinikiniame medicinos institute jos keliai susikirto su dr. Medardu Čobotu. Grįžęs iš Prancūzijos ir papasakojęs apie ten gyvuojantį Trečiojo amžiaus universitetą, nutarė tokį įkurti ir Lietuvoje bei pakvietė dr. B. Gaigalienę dalyvauti jį steigiant. M. Čobotas pasiūlė daktarei vadovauti Sveikatos ir Religijų studijų fakultetams motyvuodamas tuo, kad buvo žinoma kaip „Žinijos“ organizatorė ir lektorė, daugelio populiarių straipsnių apie sveiką gyvenseną autorė. Jai buvo pavesta atlikti tris svarbius darbus: sukurti TAU himną, vėliavą ir emblemą.

Sveikatos fakultetui dr. B. Gaigalienė vadovavo iki pat paskutinio atodūsio. Jos dėka šis fakultetas daugeliui senjorų tapo tikra sveikatos ir atgaivos oaze, dvasinio bendravimo mokykla.

MČTAU 20-mečio proga už ilgametę ir aktyvią veiklą Sveikatos fakultete dr. Birutei Gaigalienei po mirties suteiktas MČTAU Garbės dekanės vardas.

2015 m. vasario 5 d.