Tautodailės fakultete
Naujoji MČTAU Tautodailės fakulteto dekanė Henrika Ivancienė, vos prieš porą mėnesių perėmusi vadovavimą Tautodailės fakultetui iš ilgametės dekanės Irenos Jonkuvienės, jau spėjo surengti personalinę tautinių juostų parodą Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje ir planuoja dar vieną parodą Alytuje. Su naująja dekane kalbamės ne tik apie juostų pynimo meną, bet ir apie artimiausius fakulteto planus, kuriuose harmoningai dera ir dešimtmetį puoselėtos fakulteto tradicijos, ir nauji sumanymai.
Pirmiausia sveikiname Jus, surengus savo pirmąją personalinę parodą – vasario 10 d. atidaryta Jūsų pintinių juostų paroda Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6). Iki kada veiks Jūsų paroda, ar dar yra laiko pakviesti joje apsilankyti MČTAU bendruomenės narius?
Dėkoju už sveikinimus. Mano tautinių juostų ir kitų rankdarbių paroda dar veiks iki vasario 25 dienos, todėl kviečiu apsilankyti visus, kam mielas mūsų tautinis paveldas.
Jūsų pintas juostas jau esame matę fakulteto darbštuolių parodose, jos džiugino universitete apsilankiusius svečius, su kuriais kartu buvo vykdomi tarptautiniai projektai. Ar seniai pinate juostas ir kiek jų jau turite sudėjusi savo rankdarbių skrynioje? Tikimės, kad tokių parodų surengsite ir daugiau?
Tapusi Tautodailės fakulteto dekane, turėjau paieškoti būdų, kaip sudominti universiteto klausytojus tautodailės palikimu. Nutariau kelis metus savo pintas juostas ir kitus naujus mezgimo, nėrimo darbus išnešti iš namų ir parodyti platesnei auditorijai. Mano mintys netikėtai materializavosi – atsitiktinai mane surado Vilniaus miesto savivaldybės bibliotekos darbuotojos ir pasiūlė surengti rankdarbių parodą. Taip ir gimė Vilniuje, Žirmūnų bibliotekoje vasario 10–25 d. veikianti paroda. Parodos atidarymas tikrai įsimintinas, sulaukėme nemažai lankytojų. Paskaičiusios informaciją internetinėje erdvėje atvyko lankytojos iš Panevėžio, Vilniaus miesto dailininkės. Paroda lankoma gana gausiai.
Neseniai Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) atstovė paprašė surengti parodą Alytuje – ji bus skirta LUMA ataskaitiniam suvažiavimui, vyksiančiam kovo 16–31 dienomis.
Į mūsų universitetą įstojote prieš dešimt metų. Nors esate chemikė, ilgus metus dirbote maisto pramonėje, taip pat užėmėte vadovaujamas pareigas gamybos įmonėje, MČTAU pasirinkote Tautodailės fakultetą. Kodėl? Ar jau „gimėte su rankdarbiu rankose“, atsinešėte šį pomėgį iš namų, ar tiesiog norėjote išbandyti naujų dalykų?
Rankdarbius mėgstu, mane domina nauji raštai, nauji atlikimo būdai, visada turiu ką dovanoti šeimos nariams, giminėms ir draugams. Įvairių rankdarbių išmokau iš Mamos – siūti, megzti, nerti, siuvinėti, ir mokykloj šiek tiek, kaip ir visus kitus, pamokė. Kai pabaigiau darbo tarnybą, prižiūrėjau pasiligojusią Mamą ketverius metus, vėliau, pailsėjusi, nutariau pasidomėti, ką veikia MČTAU Tautodailės fakultetas. Patiko aplinka, klausytojos, susibičiuliavome, rasdavome bendrų pomėgių.
Juostų pynimą pamačiau fakulteto užsiėmimuose prieš kokius šešerius metus, o lavinausi interneto edukacinėse laidose. Man tas užsiėmimas labai patinka, smagu, kai iš įvairių spalvų siūlų keliais būdais išgauni gražiausius raštus. Juosta – labai dekoratyvus gaminukas, jį galima panaudoti kaip tautinio kostiumo dalį, suvenyrams, į knygą skirtukams, diržiukams ir dar daug kur. Tai ramus, meditatyvus, atpalaiduojantis darbas. Jaučiuosi neblogai įvaldžiusi pynimo technikas, bet tobulėti dar reikia. Bandau sudominti kitas klausytojas, vedžiau fakultatyvą, bet kol kas didelių pasiekimų neturim, todėl atsisakiau to fakultatyvo veiklos, o norinčios imtis to meno gali bet kada mane susirasti ir pasikonsultuoti.
Dar visai neseniai, vos prieš porą mėnesių buvote išrinkta Tautodailės fakulteto dekane. Pakeisti dešimt metų fakultetui vadovavusią, daug širdies į šią veiklą įdėjusią dekanę Ireną Jonkuvienę – nemenkas iššūkis. Kas paskatino, kas prikalbino Jus imtis tokios atsakingos misijos? Juk žinojote, kad užsikraunate nelengvą naštą?
Fakulteto dekane tapau atsitiktinai, neplanavau, net maniau, kad man gana lankyti šį fakultetą, gal metas kituose fakultetuose pasidairyti. Kalbinome koleges imtis tų pareigų, nė viena nenorėjo, o Rektorė padėjo galutinį tašką, įpareigojusi mane imtis šių pareigų. Stengsiuosi pateisinti pasitikėjimą, turiu organizacinio darbo patirties, tikiuosi, kad užteks jėgų ir sveikatos.
Ar ketinate tęsti fakulteto tradicijas, ar esate nusiteikusi įvesti kokių nors naujovių? Kokie artimiausi fakulteto planai? Tautodailininkės jau yra išmokusios daugiau nei 30 pačių įvairiausių meninių technologijų. Ko dar galima išmokti?
Per dešimties metų laikotarpį daug ko viena iš kitos išmokome, po kelias tautodailininkes lankė įvairius edukacinius užsiėmimus, po to pasidalindavo žiniomis, organizuodavom parodas. Tačiau žmonės labai pasikeitė, praktiškai iš tų senųjų lankytojų liko kelios, dvi labai šaunias moteris su meniniu išsilavinimu ir kurios mus labai daug ko pamokė, pernai pasiglemžė Covidas, apie daugelį kitų žinių neturiu, bet prisijungia vis naujesni ir naujesni lankytojai. Per pastaruosius dvejus metus norą lankyti fakultetą pareiškė apie 20 naujų moterų, kurios visų tų 30 technologijų nėra mačiusios, tai viskas prasideda iš naujo. Pastebėjau dar vieną tendenciją – beveik visos naujokės yra pasirinkusios po kelis fakultetus, tai ir jų lankomumas neaktyvus. Bandysim sudominti, parodyti viską, ką mokame, mokysimės, ko pageidauja klausytojos – jau vėlėm iš vilnos, darėm karpinius, avolonus, megsim riešines, rišim mandalas ir darysim kitus darbus, kiek suspėsim.
Fakultete iki šiol veikė trys fakultatyvai. Ar juose ir toliau bus tęsiami užsiėmimai?
Fakultete liko tik vienas fakultatyvas – dešimt klausytojų lanko dailės užsiėmimus Antakalnio seniūnijoje privačiai.
Tautodailės fakulteto moteris esame ne kartą matę miesto renginiuose, pasidabinusias tautiniais drabužiais, matėme jas vedančias edukacinius užsiėmimus vaikams. Ar tęsite edukacinę veiklą, puoselėsite tautinio palikimo daigus?
Lankysimės Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, kur surinkta visų šalies regionų Tautinių kostiumų ekspozicija, kiti tautinio paveldo atributai, bandysim supažindinti klausytojas su tautinio kostiumo reikšme, jo svarba, sudominti, kad įsigytų ar pačios pasisiūtų ir papildytų mūsų, jau turinčių kostiumus, gretas.
Dar iki karantino ir per pandemijos laikotarpį buvo surengta nemažai personalinių parodų bibliotekose, Seime, kitose erdvėse, tačiau jose dėl kontaktų ribojimo galėjo apsilankyti tik nedidelis skaičius žiūrovų. Bendruomenė jau pasiilgo visas tautodailės sritis aprėpiančių viso fakulteto kūrėjų parodų, kurios anksčiau buvo rengiamos LEU, Karininkų ramovėje, Žemės ūkio ministerijoje. Ar artimiausiu metu sulauksime tokios parodos?
Fakulteto kūrėjų parodas tikrai rengsim. Artimiausiu metu naujose MČTAU patalpose eksponuosim savo darbus, skirtus Užgavėnių šventei ir patalpų atidarymo šventei. Tapytojos viena po kitos eksponuos savo paveikslus bibliotekose, seniūnijose. Daugelis parodų erdvių mums neprieinamos, visur reikalaujama mokėti už patalpas.
Dalyvaujam visuose kitų fakultetų renginiuose, šiuo metu kuriam Morę, kurią deginsim per Užgavėnių šventę universiteto kieme.
Planuojam lankyti įvairias tautodailės parodas, rengsime išvykas pas tautodailininkus į Antazavės dvarą, Rumšiškių muziejų.
Manau, kad svarbiausia – sužadinti entuziazmą, puoselėti aktyvą, tuomet daug ką galima nuveikti. Savo jėgomis gražiai įsirengėm mums skirtą auditoriją (žinoma, dalinsimės pagal poreikį su kitais), ją papuošime savo kūrybos darbais. Tikiuosi savo kolegų palaikymo – kartu mums viskas pavyks!
Dėkoju už atsakymus ir linkiu sėkmės, kūrybinio įkvėpimo ir Jums, ir visoms fakulteto kūrėjoms.
Kalbino Jadvyga Miniotaitė
Gražinos Banevičienės nuotraukos
