Nuo pat universiteto veiklos pradžios, nuo 1995-ųjų metų, buvome – kaip vaizdingai išsireiškė MČTAU Garbės rektorė dr. Vanda Brimienė – „universitetas su siela, bet be stogo“. Daugybę metų „iš malonės“ glaudėmės pas įvairiausius geradarius – Vilniaus universitete, VGTU, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvusiame Lietuvos edukologijos universitete (LEU), o pastaruosius metus buvome Registrų centro „kampininkai“. Visus tuos ilgus metus didžiausia visos mūsų bendruomenės svajonė buvo kada nors prie įėjimo į savo patalpas pasikabinti iškabą „Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas“.
Ir tik įpusėjus 27-iesiems mokslo metams, po ilgamečių pastangų, po daugybės viltį suteikiančių pažadų ir nusivylimų pagaliau turime savo pastogę. Ir mes tikrai esame to verti! Tik turėdami patalpas, galime toliau plėtoti universiteto veiklą ir atlikti kilnią misiją – padaryti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą turiningesnį, aktyvesnį, sveikesnį.
Pastarosiomis savaitėmis kuriamės naujose patalpose – buvusio LEU Fizikos fakulteto laboratoriniame korpuse. Šiuo metu patalpos priklauso Vilniaus kolegijai, kuri panaudos sutartimi išnuomojo patalpas mums. Džiaugiamės, kad galėsime visas veiklas vykdyti nuolatinėse patalpose. Turėsime net keturias amfiteatrines auditorijas, kuriose vyks srautinės paskaitos, tris dideles auditorijas visų fakultetų veikloms. Užsienio kalbų fakultetas su visomis 54 grupėmis klausytojų galės ramiai dirbti nuo 9 val. ryto iki 17 val. nuolatinėse savo auditorijose. Yra kelios bendros erdvės, freskų salė, galerija, apvalaus stalo erdvė, kur gali dirbti mažos grupės.
Noriu iš visos širdies padėkoti visiems MČTAU bendruomenės nariams, kurie kraustė baldus, inventorių, gėles, knygas, dokumentus į naujas patalpas. Ypač nusipelnė Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto vyrai, vadovaujami dekano Vitaliaus Skaržinsko. Turizmo, Socialinės psichologijos, Tautodailės fakultetų klausytojai su užsidegimu ir meile įsirenginėjo savo auditorijas. Užsienio kalbų fakulteto dekanė Danutė Šukienė tarp užsiėmimų švarino, talkino įrengiant savo fakulteto auditorijas, kabino stendus. Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė viena pati už visą savo fakultetą talkino nuo pat senųjų patalpų iškraustymo iki įsikūrimo naujoje vietoje.
Smagu, kad į mūsų darbus įsijungė klausytojų šeimų nariai – nagingi vyrai. Neįsivaizduojame daiktų pergabenimo ir sumontavimo be Aleksandro Vilks, be Tautodailės fakulteto dekanės Henrikos Ivancienės vyro Antano. Daug padėjo Tautodailės fakulteto klausytojos Gintarės Gudžiūnienės vyras Algimantas. Ačiū jiems!
Mūsų neišgąsdino nei barbariškai išdraskyta elektros instaliacija, nei šiukšlių kalnai, nei storas dulkių sluoksnis seniai nenaudojamose patalpose. Reikėjo matyti, su kokiu entuziazmu dirbo mūsų klausytojai! Bet nėra ko stebėtis – juk įsirenginėjame savo namus. O labiausiai noriu pasidžiaugti gražiu bendrystės jausmu – jokios kalbos, jokie pasitarimai nesuburia taip, kaip mūsų bendruomenę subūrė ir suartino bendri įsikūrimo rūpesčiai.
Noriu padėkoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmo ir antro kursų kariūnams, kurie, vadovaujami kariūno Luko Žaltausko, padėjo perkraustyti pačius sunkiausius baldus, pianinus ir kitus daiktus – patys senjorai nebūtų pajėgę jų pergabenti.
Artimiausiu metu mūsų laukia dar viena jaudinanti akimirka – oficialus patalpų atidarymas ir iškabos pritvirtinimas prie įėjimo į Universiteto patalpas. Tačiau užsukti apsidairyti mūsų naujuosiuose namuose – paskaitos čia jau vyksta – galite ir šiandien, tik nepamirškite asmeninių apsaugos priemonių. Pasidžiaukime kartu!
Jūsų Rektorė dr. Zita Žebrauskienė
Rasos Pakalkienės ir fakultetų nuotraukos