Politikos, teisės ir ekonomikos fakultete
MČTAU Politikos, teisės ir ekonomikos fakultetas (PTEF) surengė susitikimą su buvusiu Europos Sąjungos (ES) komisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Jo paskaitos tema – „Prancūzija pirmininkauja ES tarybai“.
Nuo 2022 metų sausio 1 dienos Prancūzija perėmė pirmininkavimą ES Tarybai. Pasak V. P. Andriukaičio, šios šalies pirmininkavimas grindžiamas šūkiu: „Atsigavimas, stiprybė, bendrystė".
„Visi mes turime dvi pilietybes: pagrindinę – Lietuvos ir papildančią – ES“, – per susitikimą priminė V. P. Andriukaitis. Anot jo, ES reikalai yra visų mūsų, kad ir kur gyventume – Skuode, Jonavoje ar Vilniuje. ES rinka, ekonomika, žalioji politika ir dar daug kas yra mūsų visų.
Politikas taip pat pasakojo, kad Europos Komisija neseniai pristatė savo 2022 metų darbotvarkę, kurioje numatyta užbaigti derybas dėl svarbių klimato ir skaitmeninės politikos klausimų ir inicijuoti naujus bendradarbiavimo projektus gynybos, užsienio politikos ir pramonės srityse. Šią darbotvarkę koordinuos 2022 metų sausio-liepos mėnesiais ES Tarybai pirmininkausianti Prancūzija. O šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas sieks plėtoti savo „Europos suverenumo“ viziją. Prancūzijos politiką taip pat motyvuos 2022 metų balandžio-birželio mėnesių prezidento rinkimai, kuriuose E. Macronas sieks laimėti antrą kadenciją. O rinkimai šioje šalyje kuria ES politikos ir integracijos poliarizacijos riziką ir skatina E. Macroną skubinti apčiuopiamus ir rinkėjams aktualius sprendimus.
Tuo metu Lietuvos sprendimų priėmėjams svarbu ne tik identifikuoti pozityvaus įsitraukimo į Prancūzijos darbotvarkę galimybes, bet ir pasiruošti tam, kaip šią darbotvarkę gali pakeisti rinkiminė politizacija.
Pasak V. P. Andriukaičio, visos šalys, kurios nori efektyvesnio europinio mechanizmo pasaulio lygyje, prašo, kad ES suverenitetas būtų sustiprintas. „Bet pas mus galvojama, kad jei ką nors atiduosime, mūsų nepriklausomybė susilpnės. Nors tai neturi nieko bendro“, – teigė jis. Politiko nuomone, tiesiog Lietuvos nepriklausomybei tai būtų proga sustiprinti kolektyvinius sprendimus. „Ką daryti, kad ES eitų pirmyn? E. Macronas aiškiai pasakė, kad laikas kalbėti apie Europos suverenitetą“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Politikas dar minėjo, kad reikėtų naujo ES ekonomikos modelio, taip pat žmogiškesnės Europos, kad universalių humanistinių vertybių sistema būtų daugmaž vienoda visose ES šalyse. „Europos ateities konferencija yra dar vienas dalykas, kuris turi suteikti šansą padiskutuoti, ar pakanka įgyvendinti tai, kas yra Lisabonos sutartyje*, ar galima būtų ją papildyti“, – sakė V. P. Andriukaitis.
* Lisabonos sutartis (arba Reformų sutartis) − iš dalies Romos ir Mastrichto sutartis keičianti bei ES veikimą optimizuojanti tarptautinė sutartis. Tikslas – atnaujinti ir optimizuoti ES veikimo mechanizmą, kuris buvo reglamentuotas 15 ES šalių sukurtomis taisyklėmis, taigi neveiksmingas ES išsiplėtus iki 27 šalių narių.
Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto informacija
Rasos Pakalkienės nuotraukos
