Šiuos žodžius XIX a. pradžioje pasakė prancūzų rašytojas Theophille Gautier. Sunku būtų su tuo nesutikti. Šokio estetika, puiki muzika, jausmai, aistros, emocijos – galim plėtoti ir plėtoti šią sąvoką.
Kultūros fakulteto Menų istorijos katedros klausytojai metų pradžioje gavo nepaprastą dovaną – nuotolinę paskaitą „Baletas pasaulyje ir Lietuvoje“. O padovanojo ją neeilinė asmenybė – žinomausias Lietuvoje šokio istorijos tyrinėtojas, mokslininkas ir pedagogas dr. Helmutas Šabasevičius.
Prieš mus išsamiai ir nuosekliai, su milžinišku informacijos kiekiu, puikiu vaizdo ir teorijos santykiu atsivėrė BALETAS. Jo ištakos, vystymasis, klasikinis ir modernusis baletas, pasaulinio garso choreografai, scenografai, šokėjai.... Pamatėme, kaip iš nedidelio šokio (it. baleto) nuo XVI a. iki mūsų dienų išsivystė patraukli sceninio meno šaka su tik jai būdingais elementais.
Žmogumi, „išradusiu baletą“, yra tituluojamas Prancūzijos karalius Liudvikas XIV. Iš čia baletas išplito į kitas šalis, ėmė keistis šokio kultūra, menininkai, prie šokėjų vyrų prisijungė ir moterys. Sužinojome, kokie perversmai baleto technikoje susiję su šokėja Marie de Camargo, šokio Šekspyru laikomu Jean-Georges Noverre. Tai Noverr‘o dėka atsirado veiksmo baletas, scenoje tyliai pradėti keisti scenovaizdžiai ir t. t. Choreografas ir šokėjas, pirmasis pradėjęs šokti be kaukės, buvo prancūzas Gaetano Vestris. Nors dėl savo išskirtinių gabumų ir buvo vadinamas „šokio Dievu“, pats nesikuklino priskirdamas save vienam iš trijų garsiausių XVIII a. Europos vyrų – šalia Prūsijos karaliaus ir Voltair‘o. Romantizmo laikais ypatingai išryškėjo choreografas Filippo Taglioni ir virtuozė jo dukra Marie Taglioni, kuri suformavo „vaizdo eilėraštį“, pradėta šokti su puantais. Antrąja baleto tėvyne XIX a. tapo Rusija, kur dirbo nemažai prancūzų, italų ir kitų tautybių šokėjų ir choreografų. Tai mums gerai žinomi Marius Petipa, Sergej Diagilev, Lev Ivanov, Vaclav Nižinskij, baleto šokėjai Anna Pavlova, Michail Fokin ir kiti.
Lietuvoje baleto ištakos siekia LDK laikus, o pirmasis lietuviškojo baleto spektaklis įvyko 1925 m. gruodžio 4 d. Valstybės teatre P. Petrovo statyta L. Delibeso „Kopelija“. Pirmieji baleto šokėjai – O. Malėjinaitė, E. Žalenkevičaitė, B. Kelbauskas.
Sunku trumpai papasakoti ilgą baleto istoriją, matyt, ir neverta. Džiaugiuosi, kad turime daugybę meno istorijos gerbėjų, kas kartą vis gausiau prisijungiančių prie šių (kol kas nuotolinių) paskaitų. O kadangi programą dar tik įpusėjome, tai laukia dar daug įdomių dalykų.
Irena Ūsaitė, Menų istorijos katedros vadovė
Helmuto Šabasevičiaus iliustracijos
