Seimo narės Monikos Navickienės iniciatyva Seimo II rūmų galerijoje (prie kavinės) eksponuojama Irenos Jonkuvienės darbų paroda „Įprasmintos mintys“, informuojama Seimo pranešime žiniasklaidai.
Irena Jonkuvienė (Venclovaitė), gimė 1943 m. balandžio 11 d. Raseinių rajono Palukščio kaime ūkininkų šeimoje. Sovietų okupacijos metu su mamyte slapstėsi, nes buvo įtrauktos į tremiamų žmonių sąrašus. Tremties pavyko išvengti, nors tėtis jau buvo politinis kalinys, kiti šeši artimieji kalėjo ar buvo ištremti.
Baigusi pradžios ir septynmetę mokyklą, dvejus metus dirbo kolūkyje, 1964 m. įstojo į Kauno medicinos institutą. 1968 m. ištekėjo ir persikėlė į Vilnių, studijas tęsė Vilniaus universitete, kurį baigė 1970 m. įgydama gydytojo specialybę. Vienerius metus pagal paskyrimą dirbo Kaišiadorių rajono Strėvininkų senelių namuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė, pastebėjusi autorės kaip gydytojos polinkį dirbti su pagyvenusio ir seno amžiaus žmonėmis, perkėlė ją į ministeriją kuruoti respublikos globos įstaigose gyvenančių žmonių medicininį aptarnavimą. Tuo pačiu dirbo ir gydomąjį darbą. Nuo 1971 m. įstojo į Respublikinę gerontologų ir geriatrų mokslinę draugiją, kuriai vadovavo dr. Medardas Čobotas. Tyrinėjo globos namų gyventojų sveikatos būklę ir šiais klausimais kartu su dr. M. Čobotu parengė keletą mokslinių publikacijų. Dalyvavo konferencijose Tbilisyje, Kijeve, Minske, Maskvoje. Stažavosi Kijevo Gerontologijos institute, kuriame autorei suteikta pirma gydytojo kvalifikacinė kategorija.
Nežiūrint to, kad sekėsi darbe, Irena ilgėjosi tiesioginio gydomojo darbo. 1990 m. rudenį perėjo dirbti į Valstybinio eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centrą, kuriame dirbo iki pensijos 2009 m.
Nuo pat Trečiojo amžiaus universiteto įsteigimo 1995 m., pakviesta dr. Medardo Čoboto, dalyvauja jo veikloje.
Eilę metų buvo universiteto prorektore, Istorijos fakulteto dekane ir Tautodailės fakulteto dekane. Tai labai prasminga autorės gyvenimo veikla, tiesiog širdies vedama. Jai teko pažinti daug puikių žmonių, įgyti bendrystės ir vadovavimo įgūdžių, įsisavinti apie 30 meniškų gaminių technologijų. Autorė džiaugiasi, kad su puikiu kūrybingų kolegių būriu pavyko įgyvendinti daug prasmingų renginių, parodų, prisidėti prie lietuvių tautinio paveldo puoselėjimo ir propagavimo.
Ši veikla – tai autorės įprasmintos mintys. Irena mėgsta megzti, siuvinėti kryželiu, juostelėmis, kurti skiautinius, vesti edukacinius užsiėmimus. Nuo 2017 m. su kolegėmis pradėjo ir tapyti. Šioje parodoje eksponuojami autorės sukurti skiautiniai, išsiuvinėti paveikslai ir tapyti kūriniai.
Kristinos Butvilavičienės nuotraukos