Žmonės ir darbai
MČTAU Turizmo fakulteto parodos „Karantinas – buvome namie“ dalyvis Albertas Vizbaras ne tik mūrija originalius židinius, bet ir tobulina neįgaliųjų vežimėlius. Todėl buvo išrinktas inovatyviausiu parodos dalyviu.
„Mes suprantame, kaip svarbu taupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Kiekvienas iš mūsų savo namuose rastume seniai nebenaudojamų prietaisų, kurie reikalauja remonto. Dažniausiai tokios senienos iškeliauja į sąvartyną, tačiau viena gudrybių, prisidedant prie tvarios aplinkos kūrimo – senų daiktų remontas ir jų perdirbimas į naujus“, – sako parodos dalyvis Albertas Vizbaras, kurį galima vadinti tvarumo kultūros puoselėtoju.
Albertas ne tik tvarko senus daiktus, bet ir iš įvairių medžiagų, kurias randa namuose, mūrija židinius bei remontuoja ir tobulina neįgaliųjų vežimėlius, panaudodamas seną dviratį, kartingą ar kitą daiktą. Jo sprendimai pagerina įvairias negalias turinčių žmonių gyvenimo kokybę ar iš esmės pakeičia jų kasdienybę.
Neįgaliųjų vežimėlius pritaiko važiuoti dviese
Įsigaliojus karantino režimui, daugiausia laiko meistras skyrė būtent neįgaliųjų vežimėlių remontui ir tobulinimui. Įprastai neįgaliųjų vežimėlis skirtas vienam žmogui, tačiau A. Vizbaras vežimėlius gali patobulinti taip, kad kartu su neįgaliuoju važiuotų ir jam artimiausias žmogus. „Mano daiktus galima sujungti, jie universalūs, nebrangūs, galimos įvairios jungtys. Vežimėlis yra lengvas ir įvairių komplektacijų. Pavyzdžiui, su daiktadėže, skėčiu nuo saulės ar lietaus… Patobulinu juos pagal žmogaus išsakytus pageidavimus. Tai pagalba neįgaliajam. Vežimėlius patobulinu taip, kad su neįgaliuoju kartu galėtų važiuoti ir jam artimiausias žmogus. Tuomet atsiranda bendravimas. Gali dviese keliauti, ką įdomaus nuveikti. Kai sujungi įvairias priemones, tuomet ir gaunasi gana išradingas sprendimas“, – apie savo veiklą pasakoja A. Vizbaras. Jis atkreipia dėmesį, kad pasaulyje vežimėlių prigaminta daug, įvairių ir brangių. Be to, anksčiau ar vėliau, anot A. Vizbaro, neįgaliojo vežimėlis sugenda ir jį reikia remontuoti, tačiau tam ne visi turi gebėjimų.
Mūrija židinius nenuėjęs į parduotuvę
Karantinas, anot A. Vizbaro, suteikė puikias sąlygas užsiimti kūrybine veikla. Jis atvirauja, kad pernai pasistatė savo kieme trečiąjį nestandartinį namelį. Dar, kaip jis pats įvardijo, draugauja su moliu, iš kurio gamina originalius, puošnius židinius bei kitus dirbinius. „Židinį galiu padaryti neišėjęs į parduotuvę. Atrodo, mistika, bet įmanoma. Teko pagaminti židinį iš krūvos medžiagų, kurias turėjau namuose. Kitas gal tokią krūvą išmestų… Aišku, židiniui reikėjo vamzdžio, per kurį eitų dūmai, tai jau šį teko nusipirkti. Visa kita sukurta iš statybinių atliekų, – atskleidė A. Vizbaras ir pristatė originalią idėją apdailos darbams. – Apdailą galima daryti iš plytų ir iš plytelių. Vieniems plytelės greitai pasensta, atsibosta, jas keičia naujomis ir išmeta, bet iš jų ar sudužusių plytelių galima pasidaryti originalią mozaiką“.
Po tarnybos – kūrėjo keliu
Albertas Vizbaras atskleidė, kad jo kūrybiškumas sužydėjo tik jam užbaigus darbus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Už pavyzdingą tarnybą Lietuvai yra apdovanotas trimis medaliais, gavęs padėkų už lietuviško meno tradicijų skleidimą, aktyvią visuomeninę veiklą ir kūrybos puoselėjimą. Daugiau kaip 20 metų Albertas dirbo vidaus reikalų sistemos pareigūno darbą. Pastaruosius 17 metų – kolektyvo „Šimtažiedis“ seniūno pavaduotojas ir šokėjas, padedantis įveikti gyvenimo sunkumus žmonėms su negalia.
„Mes tarnavome dieną ir naktį, buvome apriboti veikla. Gavę užduotį, privalėjome ją atlikti. Kai baigėsi šis darbas, pratrūkau. Matyt, kūryba kaupėsi. Tuomet mano gyvenime atsirado knygos, skulptūros ir maketai, eilėraščiai… Dalyvavau ir konkursuose“, – apie kūrybos pradžią pasakojo A. Vizbaras.
Vadovaujasi tvarumo filosofija
Albertui Vizbarui svarbu nebenaudojamų daiktų ir atliekų rūšiavimas ir tikslingas daiktų panaudojimas. Tačiau to dar daugeliui reikia pasimokyti. Jis kviečia skatinti pačius senjorus tinkamai rūšiuoti atliekas, bet kartu savo asmeniniu pavyzdžiu parodyti visuomenei, kaip senus daiktus galima prikelti naujam gyvenimui, taip prisidedant prie aplinkos išsaugojimo.
Su Albertu Vizbaru kalbėjosi Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė
Teodoros Dilkienės nuotraukos
