Birželio–gruodžio mėnesiais, įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Trečiojo amžiaus universitetai – aktyvūs pilietinės visuomenės nariai“, keturiuose regionuose buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, skirtos didinti TAU senjorų praktines pilietinio ir politinio dalyvavimo kompetencijas bei įgūdžius. Baigiamajame šio projekto užsiėmime gruodžio pradžioje buvo pakviesti dalyvauti ir aktyviausi Medardo Čoboto TAU (MČTAU) nariai.
Kūrybinių dirbtuvių organizatoriai – MČTAU Patirties laboratorijos ekspertai mokė TAU klausytojus formuluoti ir teikti pasiūlymus savivaldai socialinių paslaugų, medicinos, aplinkos ir infrastruktūros, kultūros ir švietimo klausimais bei patiems aktyviai prisidėti formuojant senjoro kaip aktyvaus piliečio įvaizdį. Susitikimuose dalyvavo savivaldos atstovai, kuriems buvo pristatyti TAU klausytojų pasiūlymai gerinti jų gyvenamosios aplinkos kokybę.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas
Projekto metu MČTAU patirties laboratorijos atstovai aplankė keturių miestų – Švenčionių, Alytaus, Senojo Kėdainių ir Visagino TAU senjorus bei susitiko su MČTAU aktyvu. Susitikimų metu senjorus supažindinome su pasaulyje ir Lietuvoje vykstančiais demografiniais pokyčiais – visuomenių senėjimu, besivystančia Sidabrine ekonomika, su senėjimui draugiško miesto koncepcija, senjorų galimybėmis tapti aktyviais pilietinės visuomenės nariais bei daryti įtaką politikų savivaldoje priimamiems sprendimams. Mokymų dalyviams papasakojome apie dalyvaujamojo biudžeto principus. Nuo šių metų sausio pirmos dienos įsigaliojo LR vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija dėl privalomo gyventojų įtraukimo į savivaldybių dalies projektų finansavimo sprendimus, tokiu būdu sukuriant galimybes gyventojams patiems nuspręsti tam tikros savivaldybės biudžeto dalies panaudojimo tikslus. Po paskaitų pakvietėme senjorus į kūrybines dirbtuves išsiaiškinti, kokių pokyčių jie labiausiai norėtų savo gyvenamojoje aplinkoje.
Kiekviename Trečiojo amžiaus universitete pasiūlėme senjorams aptarti problemas ir poreikius trijose srityse – socialinių paslaugų ir medicinos, aplinkos ir infrastruktūros, švietimo ir kultūros ir pasidalinti svajonėmis apie pokyčius savo aplinkoje. Paaiškėjo, kad daugeliu atveju nedidelės investicijos ar šiek tiek pastangų pasirūpinti sprendimais iš esmės pagerintų ne tik senjorų, bet ir kitų savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybę.
Kaip senjorai įsivaizduoja reikalingus pokyčius jų gyvenime
Socialinės paslaugos ir medicina
Visų penkių TAU, kuriuose vyko kūrybinės dirbtuvės, klausytojai siūlė keisti medicinos darbuotojų požiūrį į senjorus (pagarbos ir atsižvelgimo į žmogaus teises ugdymas), skirti kompensacijas 65+ metų amžiaus gyventojų sanatoriniam gydymui (arba skirti daugiau lėšų sanatoriniam gydymui), padidinti kompensacijas už dantų protezavimą (arba nuolaidos stomatologinėms paslaugoms), įsteigti bendrą rajono informacinį-pagalbinį centrą (medicina, socialinės, buitinės paslaugos), didinti senelių namų prieinamumą (informacija, finansavimas mažų pajamų asmenims).
Papildomai kai kur buvo paminėti ir kiti tikrai aktualūs klausimai: nemokamas viešasis transportas nuo 65 metų, pavėžėjimo paslaugos, šeimos gydytojo atvykimas į namus arba transportas, nuvežantis ligonį į polikliniką, slaugytojos atvykimas į namus suleisti vaistus.
Aplinka ir infrastruktūra
Pagrindiniai pasiūlymai, paminėti visų penkių TAU senjorų: įsteigti viešuosius WC miesto centre ir pakraščiuose (jie turi būti pritaikyti ir neįgaliesiems), išspręsti nebaigtų statyti ir tuščių nebenaudojamų pastatų problemas (arba apleistų statinių sutvarkymas), sutvarkyti infrastruktūrą, skirtą dviratininkams, sutvarkyti prastai prižiūrimus šaligatvius.
Papildomai buvo paminėti tikrai įdomūs pasiūlymai: mini senelių namų steigimas, hospisų steigimas, viešųjų pirčių steigimas, šiferinių stogų keitimo mieste kompensavimo sukūrimas, informacijos apie renginius stenduose trūkumas, sporto aikštelių senjorams plėtra, pasiūlymas įsteigti patariamąjį balsą turinčią bendruomeninę tarybą, bent kartą per mėnesį organizuoti nemokamos kavos/arbatos senjorams akcijas (paskatinant į tai įsitraukti verslo įmones).
Kultūra ir švietimas
Buvo išsakyti tokie pageidavimai: senjorų poilsio vakarų organizavimas, susitikimų-pažinčių klubai senjorams, neįgaliesiems ir kt., daugiau prasmingo kultūrinio gyvenimo (spektakliai, paskaitos), dažniau organizuoti aukšto meninio lygio atlikėjų koncertus, taikyti senjorams nuolaidas kultūros ir švietimo srityse, dažniau organizuoti kultūrinius renginius su galimybe pasirodyti programoje vyresniojo amžiaus mėgėjų meno kolektyvams, organizuoti daugiau programų, kuriose pasirodytų skirtingų kartų mėgėjų kolektyvai.
Taip pat išsakytas dar vienas pageidavimas – dažniau (kaip ir iki pandemijos) vykdyti partneriškus susitikimus/keliones/projektus tarp Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų (skirti tam lėšų).
Svajonės
Senjorai svajoja apie prieinamesnį medicinos aptarnavimą, nemokamą transportą, senjorų klubą laisvalaikiui praleisti, senjorų poilsio ir sveikatingumo stovyklas.
Kaip daryti įtaką savivaldos sprendimams
Apibendrinę visų kūrybinių dirbtuvių rezultatus, pastebėjome, kad daugelis pagrindinių pageidavimų yra tokie patys. Kai kurios problemos, tokios kaip „keisti medicinos darbuotojų požiūrį į senjorus“ yra akivaizdžiai visos visuomenės susiformavęs diskriminacinis senjorų vertinimas. Ir čia savivaldybės gali tik kurti ilgalaikius nuomonės formavimo projektus. Iš esmės tai būtina daryti visos valstybės mastu ir Trečiojo amžiaus universitetai patys galėtų prisidėti prie pagarbios nuomonės apie senjorus formavimo. Tačiau kai kurie poreikiai – viešųjų tualetų įrengimas ir pritaikymas neįgaliems asmenims – pasikartojantys visose savivaldybėse, yra akivaizdus savivaldybių atstovų nesusigaudymas, kas vyksta jų pačių aplinkoje. Dažnai jų įrengimas nereikalauja didelių lėšų, o gyventojų gyvenimo kokybę mieste tikrai pakeltų.
Kaip parodė kūrybinės dirbtuvės, žmonės puikiai žino, kas jų aplinkoje yra taisytina ir kas galėtų pakelti gyvenimo kokybę. Labai dažnai tie labai reikalingi projektai nereikalauja didelių savivaldybės biudžeto išlaidų, reikalinga tik politinė valia juos įgyvendinti.
Džiaugiamės, kad susitikimuose dalyvavo savivaldybių atstovai. Jiems buvo pristatyti kūrybinių dirbtuvių rezultatai, kuriuos visi ir aptarė renginio pabaigoje. Jie pripažino, kad dalį problemų žino ir pažadėjo artimiausiu metu ieškoti sprendimų. Tikėtina, kad ateityje savivaldybės, įgyvendindamos dalyvaujamąjį biudžetą, tikrai ieškos būdų, kaip įtraukti piliečius į sprendimų priėmimą. Tikimės, kad senjorai suprato, jog veikdami vieningai, jie gali ne tik rasti reikalingiausius sprendimus, bet ir akivaizdžiai prisidėti prie savo gyvenamosios aplinkos keitimo – t. y., būti aktyviais piliečiais.
Dr. Jurgita Rotomskienė, Kūrybinių dirbtuvių pranešėja, Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto prodekanė projektinei veiklai
Vytauto Vasiliausko nuotraukos