Reportažas iš auditorijos

Kultūros fakulteto Menų istorijos katedra lapkritį pradeda nuotolinėmis paskaitomis. Epidemiologinė situacija tokia, kad rizikuoti neverta. Juk susidomėjimas menų istorijos kursais didžiulis, žmonės sėdi šalia vienas kito. Nesaugu, nes serga ir paskiepytieji.

Nuostabus susitikimas su muzikologe Jūrate Katinaite, labai gerai pažįstama iš praeitų metų TV projekto „Žiemojimas su opera“. O kokios puikios jos radijo laidos! Laidą „Operos vakaras“ tiesiog būtina paklausyti (lengvai rasite www.lrt.lt mediatekoje).

Paskaitos tema „Lietuvos profesionalaus operos teatro šimtmetis (1920–2020): pasiekimai, praradimai, likimai“. Paminėsiu tik keletą įdomių faktų, bet labai kviečiu pasidalinti savo mintimis, įspūdžiais ir Jus – tuos, kas klausėte paskaitą.

Opera jau nuo XVII a. buvo laikoma valstybės galios simboliu: nėra operos teatro – silpna hercogystė ar karalystė. Profesionalusis lietuvių operos teatras savo gyvavimą pradėjo 1920 m. gruodžio 31 d. Dž. Verdi opera „Traviata“, pirmoji Violeta – Adelė Galaunienė, Alfredas – Kipras Petrauskas. Artistai rengėsi savo drabužiais, scenos dekoravimui naudojo savo atneštus daiktus. Tarpukario Lietuvoje Valstybės teatro finansavimas buvo netgi didesnis, nei Užsienio reikalų ministerijos.

Operos istorijoje būta didelių praradimų: labai jauna mirė žaibišką karjerą dariusi solistė Veronika Podėnaitė (Vera Gaila). Tai pirmoji Lietuvos atlikėja, stažavusis Milano La Scalos operoje. 1944 m., po nacionalizavimo, teatras labai nukraujavo: 47 dainininkai – visas elitas – bėgdami nuo represijų, pasitraukė į Vakarus. O 1948 m. visa teatro trupė perkelta į Vilnių, kur įvyko paskutinis Valstybės teatro išdraskymas. O toliau – sovietmetis. Atsiranda tokie aukštos klasės profesionalai, kaip Juozas Indra, Antanas Kučingis ir vėliau dar daug puikių operos solistų: Vaclovas Daunoras, Irena Milkevičiūtė ir kt. Įdomi Sergejaus Larino gyvenimo istorija. Ir be galo daug kitų įdomių, negirdėtų dalykų.

Paskaitą lektorė baigė Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ (2014 m.) videoklipu. Ši opera, muzikologės vertinimu, yra ir lieka talentingiausiu XX a. lietuvių kūriniu.

Menų istorijos katedros informacija ir nuotraukos