Rekomenduojame
Medardo Čoboto TAU Patirties laboratorija, siekdama paskatinti kiekvieną TAU bendruomenės narį aktyviai įsijungti į klimato kaitos švelninimo procesą, parengė straipsnių ciklą apie klimato kaitą.
Skaitytojų dėmesiui – antrasis šio ciklo straipsnis.
Apie mūsų spintą ir aplinkosaugą
Klimato kaita yra akivaizdi ir su tuo jau visi sutinkame. Tik kartais paslapčia pamąstome, o ką mes galim padaryti, gal geriau tegu pramonė galvoja apie tai.
Kiek kainuoja mūsų drabužinė?
Pakalbėkim apie mūsų spintą. Kiek mūsų drabužinė kainuoja aplinkai? Kiek buvo sumokėta už šios vasaros ar šio rudens drabužius? Jei turite kvitus, galite tai apskaičiuoti. Tačiau už kiekvienos įsigytos suknelės, naujų džinsų, marškinių ar kojinių slypi ne tik jūsų išlaidos, bet išlaidos ir aplinkai.
Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) duomenimis, džinsų porai pagaminti reikia 3 781 litro vandens, pradedant medvilnės gamyba ir baigiant galutinio produkto pristatymu į parduotuvę. Tai prilygsta maždaug 33,4 kilogramų anglies ekvivalento išmetimui į atmosferą. Jei tai tik vienos džinsų poros poveikis, įsivaizduokite aplinkosaugos kainą viskam, kas yra mūsų spintose.
Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pateikta statistika turi mus priversti susimąstyti:
• Kasmet mados pramonė sunaudoja 93 milijardus kubinių metrų vandens – tokio kiekio užtektų patenkinti 5 milijonų žmonių vandens vartojimo poreikius.
• Apie 20 proc. viso pasaulio nuotekų sudaro audinių dažymo ir valymo nuotekos.
• 87 proc. visų drabužiams naudojamų pluoštų yra sudeginami arba šalinami sąvartyne.
• Mados pramonė yra atsakinga už 10 proc. viso pasaulio anglies dvideginio išmetimo kiekį, ir tai yra daug daugiau nei išmeta visi tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu sudėjus. Tokiu tempu iki 2030 m. mados pramonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas padidės daugiau nei 50 proc.
• Jei demografiniai ir gyvenimo būdo modeliai išliks tokie, kokie yra dabar, drabužių vartojimas pasaulyje padidės nuo 62 milijonų tonų 2019 m. iki 102 milijonų tonų per 10 metų.
• Kasmet į vandenyną išmetama 0,5 milijono tonų plastikinių pluoštų, atitinkančių 50 milijardų plastikinių butelių. Reiktų priminti, kad mikropluoštai negali būti išvalomi iš vandens ir jie plinta per visą mūsų vartojamo maisto grandinę.
Drabužių pramonė yra viena labiausiai teršiančių aplinką pasaulyje. Tačiau tuo pačiu mados pramonė yra labai svarbi ekonomikos plėtrai: ji visame pasaulyje vertinama maždaug 2,4 mlrd. JAV dolerių, o jos vertės kūrimo grandinėje tiesiogiai dirba 75 mln. žmonių. Tai yra trečias pagal dydį pasaulyje gamybos sektorius po automobilių ir technologijų pramonės.
Mados pramonės veikimo modelis aštrina klimato kaitos problemą, nes greitinamas dizaino ir gamybos tempas. Drabužių kolekcijų pristatymai nebėra sezoniniai; drabužius keisti skatinama kur kas dažniau. Daugelis pigių drabužių parduotuvių kiekvieną savaitę siūlo naują drabužių dizainą. 2000 m. buvo pagaminta 50 milijardų naujų drabužių; praėjus beveik 20 metų, šis skaičius padvigubėjo, teigia Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ekspertai. Svaiginantis drabužių gamybos tempas taip pat pagreitina ir vartojimą: UNEP statistikos duomenys rodo, kad vidutinis žmogus šiandien perka 60 proc. daugiau drabužių nei 2000 m. Mes ne tik daugiau perkam, bet ir daugiau išmetam.
Mažiau nei 1 proc. dėvėtų drabužių perdirbama į naujus drabužius. Ellen MacArthur fondo skaičiavimai rodo, kiekvienais metais prarandama apie 500 mlrd. USD dėl drabužių, kurie vos kartą dėvimi, nedovanojami, neperdirbami ir patenka į sąvartyną. Kad drabužių pramonė būtų tvaresnė, prie to turi prisidėti visi jos dalyviai, pradedant dizaineriais, gamintojais ir baigiant vartotojais.
Pradėkime nuo savęs
Tai ką gi turime daryti? Gal pradėkim nuo savęs, nes esame vartotojai ir mums nesikeičiant, pastangos tikrai bus bergždžios. Mes turime žinoti, ką perkam, kiek perkam ir ar tikrai to mums reikia. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) siūlomi maži žingsniai gali mums šiek tiek padėti:
• Pirkite tik tai, ko jums tikrai reikia. Kai kuriose šalyse 40 proc. perkamų drabužių niekada nenaudojami.
• Pagalvokite apie kokybę, o ne kiekį. Kiekvienais papildomais metais dėvimas drabužis yra mažiau taršus. Pigūs drabužiai dažnai neišgyvena skalbimo ciklo, o tai reiškia, kad ilgainiui jūs netaupote pinigų, palyginti su geresnės kokybės drabužių pirkimu.
• Pataisykite drabužius ir būkite kūrybingi derindami drabužius ar persiūdami juos, kai jie nusidėvi.
• Dovanokite tai, ko nebenaudojate.
• Pirkite dėvėtus drabužius – tai nėra jokia nuodėmė.
• Būkime protingi skalbinių tvarkytojai – skalbkime pilnai užkrautą skalbimo mašiną ir naudokime ekologinius ar, pavyzdžiui, neabrazyvinius ploviklius.
Mūsų drabužių spinta, kaip realiausias pavyzdys, turbūt leidžia suprasti, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Reikia supratimo, atsakomybės ir ryžto pradėti nuo savęs.
Patirties laboratorijos straipsnis parengtas remiantis pasaulinės spaudos šaltiniais
