Rekomenduojame
Akivaizdu, kad žemėje klimatas keičiasi. Tačiau dar daug yra abejojančių, kad dėl to kalta žmonių veikla. Mėginama tvirtinti, jog klimatą keičia tik tam tikri globalūs procesai.
Ši savaitė (spalio 18–24 d.) Lietuvoje jau trečius metus skelbiama klimato kaitos savaite. Visuomenės, mokslo, verslo, institucijų atstovai kviečiami įsijungti į diskusijas aktualiausiais klimato kaitos klausimais.
Medardo Čoboto TAU Patirties laboratorija, reaguodama į šį kvietimą ir siekdama paskatinti kiekvieną TAU bendruomenės narį aktyviai įsijungti į klimato kaitos švelninimo procesą, parengė straipsnių ciklą apie klimato kaitą.
Skaitytojų dėmesiui – pirmasis šio ciklo straipsnis.
Klimato pokyčiai: ką mums reikĖtų apie tai žinoti (1)
Nors „Covid-19“ sukrėtė didžiąją dalį žmonių visuomenės, visuotinio atšilimo keliama grėsmė niekur nedingo. Pastarosios vasaros rekordiniai potvyniai, miškų gaisrai, siaučiančios audros, mirtina šiluma. Dabartiniai klimato pokyčiai pasireiškia daugybe būdų, ir tai yra galingi iššūkiai, su kuriais susiduria ne tik žmogus, bet ir kiekviena gyva būtybė. Kas sukelia klimato pokyčius, kaip jie veikia mūsų planetą ir ką galime mes dėl to padaryti?
Kas yra klimato kaita?
Terminas „klimatas“ reiškia bendras vietos oro sąlygas per daugelį metų. Klimato kaita yra reikšmingas vidutinių oro sąlygų pokytis, kai tam tikroje vietovėje oro sąlygos tampa šiltesnės, drėgnesnės ar sausesnės per kelis dešimtmečius ar ilgiau, ko niekada tam tikroje vietovėje anksčiau nebuvo. Tai yra ilgalaikė tendencija, kuri išskiria klimato pokyčius nuo natūralios orų kaitos.
Kaip klimato kaita matuojama laikui bėgant?
Aplink Žemę skriejantys palydovai, nuotolinės meteorologinės stotys ir vandenynų plūdurai naudojami šių dienų orui ir klimatui stebėti. Tačiau yra ir natūralių šaltinių, tokių kaip ledo šerdys, medžių žiedai, koralai, vandenynų ir ežerų nuosėdos ir kiti paleoklimatologiniai duomenys, kurie leidžia mokslininkams nustatyti Žemės klimato raidą, siekiančią milijonus metų. Šie stebėjimai pateikia išsamų ilgalaikių žemės atmosferos, vandenynų, žemės paviršiaus ir kriosferos (užšalusių vandens sistemų) pokyčių vaizdą. Tada mokslininkai šiuos duomenis talpina į sudėtingus klimato matematinius modelius, kurie neįtikėtinai tiksliai numato būsimas klimato tendencijas.
Kas sukelia klimato pokyčius?
Žemės klimato sistemos mechanika yra paprasta. Kai saulės energija atsispindi nuo žemės ir grįžta į kosmosą arba kai žemės atmosfera išskiria energiją, planeta atvėsta. Kai žemė sugeria saulės energiją arba kai atmosferos dujos neleidžia žemės išskiriamai šilumai spinduliuoti į kosmosą (šiltnamio efektas), planeta sušyla. Įvairūs natūralūs ir žmogiški veiksniai gali turėti įtakos Žemės klimato sistemai.
Natūralios klimato kaitos priežastys
Mokslininkų teigimu, Žemė praeityje, gerokai anksčiau nei gyveno žmogus, išgyveno šiltas ir vėsias fazes. Prie klimato kaitos prisidedančios jėgos apima saulės intensyvumą, ugnikalnių išsiveržimus ir natūraliai atsirandančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos pokyčius. Tačiau tyrimai rodo, kad šiandieninis klimato atšilimas, ypač atšilimas nuo XX a. vidurio, vyksta daug greičiau nei bet kada anksčiau ir to negalima paaiškinti vien natūraliomis priežastimis. Pasak NASA, „natūralios priežastys vis dar veikia ir šiandien, tačiau jų įtaka yra per maža arba atsiranda per lėtai, kad būtų galima paaiškinti pastaraisiais dešimtmečiais pastebėtą spartų klimato atšilimą“.
Antropogeninės klimato kaitos priežastys
Žmonės, tiksliau, mūsų sukeliami šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai, yra pagrindinė greitai besikeičiančio žemės klimato priežastis. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos vaidina svarbų vaidmenį palaikant planetą pakankamai šiltą ir patogią gyventi. Tačiau šių dujų kiekis mūsų atmosferoje per pastaruosius dešimtmečius labai išaugo. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, anglies dioksido, metano ir azoto oksidų koncentracijos „padidėjo iki neregėto lygio“. Iš tikrųjų, anglies dvideginis (CO2) – pagrindinis planetos klimato kaitos veiksnys – nuo ikipramonės laikų padidėjo 40 proc. Iškastinio kuro (akmens anglis, nafta ir dujos) deginimas elektrai, šilumai ir transportui yra pagrindinis žmonių išmetamų teršalų šaltinis.
Antras pagrindinis šaltinis yra miškų kirtimas, kuris išskiria susikaupusią anglį į orą. Apskaičiuota, kad kirtimai, plyni kirtimai, gaisrai ir kitos miškų degradacijos formos sudaro iki 20 proc. viso pasaulio anglies dvideginio išmetimo.
Kita žmogaus veikla, sukelianti oro taršą, yra trąšų naudojimas (pagrindinis azoto oksido išmetimo šaltinis), gyvulininkystė (galvijai, buivolai, avys ir ožkos yra pagrindiniai metano skleidėjai) ir tam tikri pramoniniai procesai, išskiriantys fluorintas dujas. Tokia veikla kaip žemės ūkis ir kelių tiesimas gali pakeisti žemės paviršiaus atspindį, taip pat sukelti ne tik vietinį atšilimą ar atšalimą.
Nors mūsų planetos miškai ir vandenynai fotosintezės ir kitų procesų metu absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos, šios natūralios anglies absorbentės negali atsilaikyti nuo didėjančio mūsų išmetamų teršalų kiekio. Dėl to susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos visame pasaulyje kelia nerimą. Manoma, kad XX a. vidutinė žemės temperatūra pakilo maždaug 1 laipsniu pagal Farenheitą. Jei tai skamba neįtikinamai, pamąstykime: kai baigėsi paskutinis ledynmetis ir šiaurės rytų JAV padengė daugiau nei 3000 pėdų ledo sluoksnis, vidutinė temperatūra buvo vos 5–9 laipsniais vėsesnė nei dabar.
Nešvarus oras
Oro tarša ir klimato kaita yra neatsiejamai susijusios ir viena stiprina kitą. Kai pakyla žemės temperatūra, mūsų oras ne tik nešvaresnis – didėjant smogo ir suodžių lygiui yra daugiau alergizuojančių oro teršalų, tokių kaip cirkuliuojantis pelėsis (dėl drėgmės nuo ekstremalių oro sąlygų ir daugiau potvynių) ir žiedadulkės (dėl ilgesnių, stipresnių žiedadulkių sezonų).
Laukinė gamta
Klimato kaita didina laukinių gyvūnų spaudimą prisitaikyti prie kintančių buveinių ir prisitaikyti greitai. Daugelis rūšių ieško vėsesnio klimato ir didesnio aukščio, keičia sezoninį elgesį ir koreguoja tradicinius migracijos modelius. Šie poslinkiai gali iš esmės pakeisti visas ekosistemas ir nuo jų priklausančius įmantrius gyvenimo tinklus. Dėl to, remiantis 2014 m. Tarptautine klimato kaitos ataskaita, nurodoma, kad dabar daugeliui rūšių kyla „padidėjusi išnykimo rizika dėl klimato pokyčių“. 2015 m. Tarptautinė klimato kaitos ataskaita parodė, kad žinduoliai, žuvys, paukščiai, ropliai ir kitos stuburinių gyvūnų rūšys nyksta 114 kartų greičiau, nei turėtų – tai reiškinys, susijęs su klimato kaita, tarša ir miškų kirtimu – visa tai susiję su didele grėsme. Kita vertus, švelnesnės žiemos ir ilgesnė vasara leido klestėti kai kurioms rūšims, įskaitant medžius naikinančius vabzdžius, kurie kelia pavojų ištisiems miškų masyvams.
Pavojus sveikatai
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo 2030 iki 2050 m. „tikimasi, kad dėl klimato kaitos per metus bus maždaug 250 000 papildomų mirčių“. Didėjant temperatūrai, auga ir karščio, šilumos smūgio, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų aukų ir susirgimų skaičius. Blogėjant oro taršai, blogėja ir kvėpavimo takų sveikata, ypač 300 milijonams žmonių, sergančių astma visame pasaulyje; ore yra daugiau žiedadulkių ir pelėsių, kurie kankina žmones, sergančius šienlige bei alergiškus žmones. Dėl ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip stiprios audros ir potvyniai, galima susižaloti, užteršti geriamąjį vandenį ir patirti žalą, kuri gali pakenkti pagrindinei infrastruktūrai ir net sulaukti kai kurių vietovių bendruomenių perkėlimų iš gyvenamosios vietos į kitą. Iš tiesų, remiantis tam tikrais skaičiavimais, tikimybė, kad dėl nelaimių padarinių galimybė žmones perkelti kitur didėja iki 60 proc. Šiltesnis ir drėgnesnis pasaulis taip pat palankus vabzdžių platinamoms ligoms, tokioms kaip dengės karštinė, Vakarų Nilo virusas ir Laimo liga.
Pasaulinės klimato kaitos padariniai
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo Visuotinės rizikos ataskaita, nesugebėjimas sušvelninti ir prisitaikyti prie klimato kaitos yra didžiausia rizika, kylanti per ateinantį dešimtmetį viso pasaulio žmonių bendruomenėms. Reiktų vertinti klimato kaitos kaskadinį poveikį: kadangi klimato kaita transformuoja įvairias pasaulines ekosistemas, ji daro įtaką viskam – gyvenamajai vietai, geriamam vandeniu, orui, kuriuo kvėpuojame.
Taigi, nors „klimato kaita“ ir „globalinis atšilimas“ dažnai yra pakaitomis vartojami terminai, tačiau visuotinis atšilimas – tai vidutinės pasaulinės temperatūros pakilimas netoli žemės paviršiaus – yra tik vienas klimato kaitos aspektų.
Patirties laboratorijos straipsnis parengtas remiantis pasaulinės spaudos šaltiniais