Sveikos gyvensenos fakultete
Kiekvieną ketvirtadienį Sveikos gyvensenos fakulteto klausytojus į Kundalini jogos užsiėmimus kviečia jogos trenerė Laima Janulienė. Trenerės paklausėme, kuo Kundalini joga skiriasi nuo „tradicinės“, koks šios jogos rūšies poveikis žmogaus kūnui ir sielai, ar joga reikia užsiimti kasdien, ar jogos filosofija turėtų tapti gyvenimo būdu.
Jūs jau porą metų kviečiate Sveikos gyvensenos fakulteto klausytojus į jogos užsiėmimus. Jogą dažnai įsivaizduojame kaip ilgą meditacijos procesą tam tikra, sudėtinga poza, kuri vyresnio amžiaus žmonėms gal ir ne visai tinkama ir priimtina. Kokius jogos pratimus rekomenduojate senjorams?
Sklando daug mitų apie jogą. Joga nėra kažkas antgamtiško. Joga – tūkstantmečių technologija darbui su savimi. Kiekvieno užsiėmimo metu, siekdami konkretaus poveikio organizmo sistemoms, apjungiame kvėpavimą (pranajama), fizinius pratimus (krija), meditaciją. Jogai – amžius ne riba. Senjorams rytais rekomenduočiau pamankštinti stuburą sėdint ant kėdės ir patempti „gyvybės nervą“, kuris tęsiasi kojų vidine puse. Šie pratimai paruoš jūsų kūną aktyviai dienai, lėtins senėjimo procesus. Dienos metu siūlau pavaikščioti gamtoje ne mažiau kaip valandą. Žingsnius suderiname su kvėpavimo ritmu, mintyse kartojant mantrą. Ritmingas vaikščiojimas gamtoje, koncentravus dėmesį į kvėpavimą ir mantrą, subalansuoja endokrininės ir nervų sistemos būklę, didina emocinį stabilumą. Vakare tikslinga atlikti smulkiosios motorikos pratimus. Tai įvairūs ritmiški pratimai pirštais, plaštakomis jungiant juos su kvėpavimo ritmu ir mantra. Smulkioji motorika nuramina mintis, nuolat ūžiančias mūsų galvose, normalizuoja smegenų veiklą ir paruošia jūsų kūną poilsiui. Darydami šiuos pratimus kiekvieną dieną, galite nesunkiai pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Rugsėjo pradžioje kvietėte mankštintis ir medituoti Bernardinų sode, dabar užsiėmimai persikėlė į MČTAU būstinės kiemą. Ar joga galima užsiimti lauko sąlygomis, ar ši sporto šaka labiau tinkama patalpose?
Jogos užsiėmimai vyksta lauke, ypač vasarą, ramioje aplinkoje, gamtos garsų apsuptyje. Bernardinų sode kaip tik radau jogos praktikai tinkamą ramią vietą. Gaila, kad mūsų klimato sąlygomis praktikai gamtoje tinkami tik 3–4 mėnesiai. MČTAU būstinės kieme, kuris yra miesto centre, prie judrios sankryžos, keliančios didelį triukšmą ir teršiančios orą, vieta jogos užsiėmimams nėra tinkama. Patalpos užsiėmimams turi būti švarios, gerai vėdinamos, komfortiškos temperatūros tam, kad netrikdytų praktikuojančiųjų dėmesio ir neužterštų mūsų organizmo patalpoje esančiais teršalais.
Jūs senjorus kviečiate ne šiaip į jogos, o į Kundalini jogos užsiėmimus. Kuo Kundalini joga skiriasi nuo tradicinės jogos? Kokia Kundalini jogos istorija, kas jos pradininkas? Kokia šios jogos rūšies filosofinė prasmė?
„Tradicinė joga“ – vienas iš mitų apie jogą. Lietuvoje paplitusi Hatha joga pagal Shivanandos tradiciją ir ji vadinama „tradicine“. Pasaulyje praktikuojami 24 skirtingi jogos stiliai, kurie turi dar keletą savo pakraipų. Jie nuolat vystomi, atsiranda naujų pakraipų. Šiuolaikinis žmogus interneto platybėse gali susipažinti su įvairiais jogos stiliais ir juos išbandyti. Jogos praktikoje labai svarbu yra gyvas praktikavimas grupėje su mokytoju (instruktoriumi). Tai patyrė ir senjorai, kurie lankė mano užsiėmimus nuotoliniu būdu ir gyvai Bernardinų sode ar MČTAU patalpose.
Kundalini joga yra Radža (karališkosios) jogos atmaina, turinti „auksinę mokymo grandinę“ (keletą šimtmečių ji buvo perduodama iš lūpų į lūpas, mokytojo mokiniui). Į Vakarų pasaulį 1969 m. ją atvežė iš Indijos Himalajų, kur gyvena sikhai, Yogi Bhajan (1929–2004 m.) ir perdavė savo mokiniams JAV. Iš čia šio stiliaus joga pasklido po pasaulį.
Žodis „joga“ kilęs iš sanskrito kalbos žodžio „yoga“ – sujungti, suvienyti, koncentruoti. Joga – tai psichofizinė technika, balansuojanti ir kurianti harmoningą kūno, proto ir sielos tarpusavio santykį; tai technologija, padedanti žmonėms būti sveikiems, laimingiems ir dieviškiems; tai būdas susijungti su aukštesniuoju AŠ, t. y. su savo siela (savastimi).
Kundalini joga – veiksminga ir greitą efektą kurianti psichofizinė technika, skirta aktyvų, visuomeninį gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kurie kasdien susiduria su iššūkiais darbe, augindami vaikus ar valdydami verslus. Tai įrankis, padedantis sąmoningai išgyvenanti kiekvieną akimirką ir mėgautis gyvenimu. Kundalini joga apjungia kvėpavimo, judesio, dėmesio koncentracijos, mantrų giedojimo ir kūno energetinių centrų balansavimo technikas tam, kad žmogus būtų sveikas, laimingas ir sąmoningas.
Kundalini jogą gali praktikuoti visi nepriklausomai nuo amžiaus, fizinio ar psichologinio pasiruošimo. Kundalini jogos praktika suteikia žmogui tvirtumo ir sąmoningumo išgyvenant pasikeitimų laikotarpį.
Ar Jūsų treniruotėse daugiau fizinių pratimų, ar meditacijos – susikaupimo, apmąstymų? Ar jogos pratimai labiau veikia kūną, ar protą, jausmus?
„Kūnas yra tavo tranporto priemonė, skirta keliauti per gyvenimą“ (Yogi Bhajan)
Kundalini joga yra technologija, padedanti žmogui būti sveikam ir energingam. Praktikuodami šios rūšies jogą sustipriname imuninę ir nervų sistemas, sureguliuojame endokrininės sistemos liaukų veiklą, kraujotaką ir aiškiai suvokiame savo veiksmų pasekmes kūnui. Ši technologija sustiprina kūną ir suteikia energijos tam, kad galėtume realizuoti savo vidinį potencialą ir džiaugtis gyvenimu kiekvieną dieną.
„Užkariauk savo protą ir užkariausi pasaulį“ (Guru Nanak, pirmasis Sikhų Guru)
Šiandien dauguma žmonių tapatina save su protu. Dažnas įsitikinęs – „ aš esu tai, kas galvoju esąs“. Kundalini jogos mokyme teigiama: mes nesame tai, kas galvojame esą, mes nesame protas ar mintys. Kaip Yogi Bhajan sako, protas turi sekti paskui tave, o ne tu paskui jį. Kundalini joga padeda sukurti santykį su savo protu, santykį, kuris tarnauja Tau, o ne tavo pasąmoninėms mintims. Kai protas tarnauja Tau, Tu esi sveikas, laimingas ir sėkmingas.
„Siela yra tikrasis AŠ, kūnas ir protas yra tam, kad tarnautų sielai“ (Yogi Bhajan)
Protu suprasti, kas tai yra siela, neįmanoma. Sielą žmogus gali tik patirti. Kundalini jogos praktika padeda patirti savo tikrąjį AŠ ir išgyventi tai čia, žemėje. Kaip sako Yogi Bhajan, siela yra begalinis tavo paties šaltinis. Kūnas ir protas yra tam, kad tarnautų tavo sielai. Kai mes tarnaujame savo sielai, mes esame išmintingi, ramūs ir laimingi. Kai mes tarnaujame savo ego, esame išsigandę ir pasimetę. Kai mes paliečiame savo sielą, mes tampame bebaimiais.
Kundalini jogos mokyme teigiama, kad žmogus – tai individas, kurio šerdis/esmė sąmoninga, spindinti siela, perduodanti mums dievišką patirtį. Žemėje siela yra uždengta asmeninės karmos – praeities pasirinkimų ir prisirišimų pasekmių, atsiradusių dėl veiksmų, atliktų iš baimės, pykčio, pavydo, susitapatinus su ego ir asmenybe. Karmą žmogus turi išgyventi ar kitais būdais neutralizuoti, siekdamas sielai laisvės skleisti savo šviesą.
Ar jogos užsiėmimai tinkami visiems žmonėms, tiek sveikiems, gyvenantiems aktyvų, kūrybingą gyvenimą, ar labiau rekomenduotina tiems, kurie praktikuoja asketišką gyvenimo būdą, nori labiau įsigilinti į savo vidinį pasaulį? Ar joga suteikia energijos, ar priešingai, nuramina, nuima įtampą?
Kundalini joga, kaip jau minėjau, skirta aktyvų gyvenimą gyventiems ir turintiems šeimas žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus. Ji veikia greitai ir efektingai. Jos poveikį žmonės, neturintys jokios patirties, pajunta iš karto po užsiėmimo. Teigiamą poveikį pajunta net grupinio užsiėmimo dalyviai, apsilankę tiesiog pasmalsauti. Dalis jų tampa nuolatiniais dalyviais.
Šis jogos stilius praktikuojantiems nuima nuovargį, įtampas ir suteikia energijos džiaugtis gyvenimu.
Ką sako senjorai po Jūsų užsiėmimų, ką jie jaučia, kokia jų reakcija?
Reikėtų klausti užsiėmimų dalyvių. Užsiėmimus nuolat lanko gan didelė grupė MČTAU senjorų – apie 20 žmonių. Į pirmą užsiėmimą MČTAU prieš dvejus metus Aikido salėje susirinko apie 60 dalyvių. Po savaitės, į antrą užsiėmimą atėjo jau 80 žmonių. Pasirodo, po pirmojo užsiėmimo jo dalyviai pajuto teigiamą poveikį – labai gerai miegojo ir tuo pasidalino tarpusavyje. Po užsiėmimų patirties informacija sklinda iš lūpų į lūpas. Taigi, sekėjų būrys auga.
Ar jogos pratimais rekomenduotina užsiimti kasdien, ar pakanka užsiėmimų Jūsų treniruotėse? Ar jogos filosofija turėtų tapti gyvenimo būdu?
Taip, joga rekomenduočiau užsiimti kasdien. Pavasario semestre mes turėjome tris užsiėmimus nuotoliniu būdu: ryto meditacija, vakaro meditacija ir vidudienio krija (pratimų kompleksas). Pastovūs užsiėmimų dalyviai tokios kasdienybės naudą turėjo progą pajusti. Buvo net tokių, kurie paprašė meditacijos nuo lėtinių ligų ir praktikavo ją 40 dienų be pertraukos. Užbaigę ciklą kreipėsi su klausimu, ar gali tęsti toliau. Taip, šią meditaciją galima praktikuoti visą likusį gyvenimą, ji padės jums sulėtinti ligų procesus. Ilgainiui tai taps gyvenimo būdu.
Papasakokite apie save – kokia Jūsų profesija, kada ir kodėl susidomėjote joga, kaip pritaikote šią fizinę ir dvasinę praktiką savo gyvenime? Ar pati laikotės Kundalini pradininko Yogi Bhajan filosofijos: „Keliauk lengvai, gyvenk lengvai, dalinkis šviesa ir būk šviesa“?
Pagal profesiją esu architektė (teritorijų planuotoja). Visą darbingą gyvenimą intensyviai dirbau, parengiau suvirš 100 įvairių projektų, sukaupiau daug patirties, 10 metų ja dalinausi VGTU Architektūros fakultete. Šiuo metu karjerą pavyko baigti ir pradėjau mokytis gyventi neskubant.
Vieną gražią dieną prabėgomis pažvelgiau į veidrodį ir man labai nepatiko tai, ką jame pamačiau. Man nepatiko tai, ką iš savęs sukūriau. Pradėjau domėtis, du kartus važiavau Indijon, išbandžiau keletą jogos stilių ieškodama technologijos, kurią praktikuojant galėčiau save perkurti. Kundalini jogą atradau kai man sukako 60 metų. Pradėjau eiti į užsiėmimus, važiuoti į seminarus, mokytojų rengimo kursus, praktikuoti pati. Vieną meditaciją praktikavau dvejus metus be perstojo. Rezultatai netruko pasirodyti. Juos pastebėjo mano artimieji, draugai, bendradarbiai. Joga – technologija darbui su savimi ir aš ja naudojuosi.
Dėkoju už įdomų pašnekesį.
Kalbino Jadvyga Miniotaitė
Asmeninio albumo nuotrauka
