Žmonės ir darbai
Ovidijus Gabrėnas yra ne tik MČTAU Informacinių technologijų fakulteto dekanas, vienas nuveikiantis labai daug darbų ne tik fakulteto, bet ir viso universiteto labui. Jis – dar ir aistringas žygeivis, ėmęsis iniciatyvos organizuoti žygių maratoną „133 kilometrai aplink Vilnių“.
Kada ir kaip kilo žygių maratono „133 kilometrai aplink Vilnių“ idėja?
Su žmona šiaurietiško ėjimo lazdomis intensyviai vaikštome nuo 2011 metų. Beieškodami naujų maršrutų 2020 metų vasarą praėjome visą Vilniaus savivaldybės tinklalapyje pasiūlytą maršrutą pavadinimu „108 km aplink Vilnių“. Buvau sužavėtas Vilniaus apylinkėmis. Prieš tai buvau Turizmo fakultetui organizavęs porą žygių po Karoliniškių landšafto draustinį, Lazdynėlių apylinkes. Kilo mintis pritaikyti šį maršrutą ir MČTAU senjorams.
Kam apie tai papasakojote ir ar sulaukėte palaikymo?
Apie šią idėją prasitariau Turizmo fakulteto dekanei Teodorai Dilkienei, ir tam buvo entuziastingai pritarta Ji ne tik pati aktyviai dalyvavo, bet ir suorganizavo gražią maratono užbaigimo ceremoniją. Labai dėkingas už jos palaikymą ir vertinimą.
Kaip suplanavote maršrutus ir kokius?
Maršrutas buvo padalintas į 11 etapų po 10-15 km. Etapai prasidėdavo ir baigdavosi visuomeninio transporto stotelėse, todėl iš viso ir susidėliojo 133 km.
Kada buvo pradėtas žygių maratonas?
Pradėjom 2020 metų spalio pradžioje, žygiavom kartą per savaitę.
Kokią įtaką turėjo karantinas įgyvendinant žygių maratoną?
Dėl karantino ribojimų 2020 metais spėjom praeiti tik keturis etapus.
Per kiek laiko buvo įveikti 133 km aplink Vilnių ir kiek buvo etapų?
Kaip minėjau, buvo 11 etapų. Kiekvienas etapas buvo įvardintas pagal 5 balų sudėtingumo lygius, ir žygeiviai turėjo atsakingai vertinti savo pajėgumą. Visi etapai reikalavo daugiau ar mažiau ištvermės, todėl negalima žygio vertinti kaip savaitgalio pasivaikščiojimo parko takeliais.
Po kiek maždaug senjorų dalyvavo kiekviename etape ir kiek jų buvo iš viso?
Registruoti ėjo 24 žygeiviai, bet buvo ir nesiregistravusių, visus 11 etapų praėjo 4 žygeiviai.
Kokie maršrutai buvo įdomiausi?
Mano nuomone, įdomiausias ir sudėtingiausias ketvirtasis maršrutas. Tačiau visi ėjusieji jį sėkmingai baigė. Nors ir kiti maršrutai turėjo savo „vyšnaites ant torto“ – taip mes vadinome padidinto sudėtingumo atkarpas. Bendrai per visus etapus suskaičiavau daugiau kaip iš 10 regyklų į Vilnių. Vien Karoliniškių etape grožėjomės Vilniumi iš keturių regyklų.
Kaip šią idėją padėjo įgyvendinti jūsų žmona Audronė?
Žmona turėjo grupės ariergardo įgaliojimus ir užtikrino atsiliekančiųjų moralinį palaikymą bei į priekį išsiveržusių žygeivių tramdymą (šypsosi).
Ar jūsų šeima mėgsta žygius ir kaip dažnai į juos išsiruošia?
Daug žygiuojame su lazdomis keliaudami Lietuvoje: pastarojo mūsų šeimyninio projekto tikslas – praeiti visų Lietuvos regioninių ir nacionalinių parkų pažintiniais takais. Jau nemažai jų aplankėme, rudenį, išvykus vasarojantiems pas mus anūkams, planuojame projektą pratęsti. Aišku, jeigu vėl kokie suvaržymai nebus įvesti. Be to, dalyvaujame Trenkturo organizuojamuose žygiuose, juose renkamės netrumpiausius maršrutus po 25-40 km.
Kokiomis įdomiomis vietomis yra keliavusi jūsų šeima, kokie įspūdžiai?
Net negaliu įvardinti įdomiausios vietos. Kiekvienas žygis yra savitas ir nesikartojantis. Ir kas linksmiausia, atmintyje dažniausia išlieka įvairūs netikėtumai, problemos, nesėkmės, su kuriomis tenka susidurti žygyje ir ieškoti jų sprendimo būdų.
Ar turite dar kokių žygių ar kelionių idėjų?
Jei atsiras norinčių ir nebus naujų apribojimų, rugsėjo – spalio mėnesiais žadu pakviesti naujus žygeivius į šį maratoną. Atskirus etapus galės pražygiuoti ir praeito maratono dalyviai, kurie negalėjo dalyvauti. Galvoje sukasi rožinė svajonė organizuoti ir su MČTAU grupe pražygiuoti Lietuvą „Camino Lituano“ keliu.
MČTAU Turizmo fakulteto informacija apie žygių maratoną
Kalbino Rasa Pakalkienė
Asmeninio archyvo nuotraukos