Sveikos gyvensenos fakultete
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU), Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras puikų birželio 1-osios rytą Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriuje organizavo konferenciją Trečiojo amžiaus universitetų bendruomenei ,,Klimato kaitos pokyčiai ir žmogaus sveikata“.
Į susitikimą, kupiną pavasarinės žalumos ir žydinčių alyvų, narcizų svaiginančios gaivos, susirinko nemažas būrys šalies Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų, svečių, žurnalistų.
Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos vaikai buvo labai žaismingi, linksmi. Vaikai nuoširdžiai deklamavo apie gimtinę, apie meilę gamtai, Sigito Gedos žodžiais papasakojo apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę. Šoko pagal Eurovizijos dalyvių grupės THE ROOP dainos melodiją ON FIRE. Jau ne pirmą kartą nuoširdžiai dėkojome pedagogei Eleonorai Rakauskienei ir šokių mokytojai Jūratei Krupienei.
MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė nuoširdžiai pasveikino iš Druskininkų atvykusį TAU rektorių Joną Valskį 85-ojo gimtadienio proga. Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistas Normantas Dučinskas pasveikino TAU senjorus, pažymėjo, kad klimato kaitos pokyčius ypač jaučia vyresnio amžiaus žmonės.
Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė Viktorija Montviliene taip pat pasveikino konferencijos dalyvius, po pusės metų karantino pertraukos atvykusius susitikti vizualiai. Taip pat sveikino VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkus, lektorius, susirinkusius pakalbėti apie klimato įtaką žmogaus sveikatai. Dekanė perskaitė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir sporto reikalų komiteto pirmininkės Renatos Cytackos perduotą sveikinimą.
Konferencijos moderatoriai Judita Liukaitytė ir Justas Kažys akcentavo, kad klimatas visada keitėsi. Tai natūralu, nes keičiasi saulės spinduliuotės intensyvumas, žemės sukimosi greitis, vyksta vandenyno cirkuliacijos pokyčiai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais klimatas pakito daugiau nei įprasta, nes tam turėjo reikšmės ir žmogaus veiklos pokyčiai.
Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius, kalbėdamas tema ,,Klimato kaita. Ar mes pasiruošę keistis?“ įvertino žmonijos veiklą tarsi ugnikalnio išsiveržimą. Klimato kaita yra faktas, kurį mokslininkai tyrinėja jau keletą dešimtmečių. Profesorius papasakojo, kas yra klimato kaita, ką žino mokslininkai, ką reiškia vienu metru pakilęs vandenynų lygis ar vos dviem laipsniais sušilęs klimatas. Teigiama, kad klimato kaita yra viena iš sričių, kuriai pandemija davė naudos – sustojus vartojimui, smarkiai sumažėjo aplinkos tarša. Bet, pasak E. Rimkaus, ta nauda bus trumpalaikė, nes taršos sumažėjimas iš esmės nekeičia egzistuojančios sistemos ir, deja, nežada, kad kas nors keistųsi į gera.
Dr. Judita Liukaitytė, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros atstovė, kalbėjusi apie ,,Klimato kaitos valdymo prioritetus ir jų įgyvendinimą Lietuvoje“, iškėlė sąlygą, kad žmonija turi eiti simboliniu Žaliuoju tiltu.
Dr. Audronė Galvonaitė kritikavo mokslininkus, primindama, kad reikia net tik pasirašyti svarbius tarptautinius dokumentus, bet ir juos vykdyti. Išmokė ,,Šypsenos mankštos“. Daug kalbėjo apie žmonių abejingumą, pavasarinę ir rudeninę depresijas, su kuriomis reikia ir galima susitvarkyti.
Fakulteto prodekano Vytauto Vaitkaus originaliai pravesta mankšta buvo ypač aktyvi ir nuotaikinga.
Ieva Budraitė, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ direktoriaus pavaduotoja pristatė fotostendus apie klimato taršą bei perteklinį vartojimą. Puikios nuotraukos iliustravo, kaip žmonės žiauriai teršia gamtą. Iškėlė plastiko problemos ypatumą pasaulyje. Akcentavo atvirų vandens telkinių užterštumą, kviesdama pažvelgti į fotoparodą ,,Vandenyno kančia”.
Romualdas Sabaliauskas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius, dėstydamas temą ,,Klimato kaitos poveikis žmonių sveikatai“aiškino, kad reikia išmokti gyventi su klimato kaita. Supažindino, kokie tyko pavojai esant klimato kaitos įtakai, kaip saugotis nuo karščio, erkių bei kt. Nustebino faktas, kad Lietuvoje 2 mln. automobilių, o gyventojų – 2, 8 mln.
Dr. Justas Kažys, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros lektorius, kalbėdamas apie ,,Psichinę sveikatą ir aplinkos kaitą“, pristatė psichologinių tyrimų rezultatus, įrodė, kas turi įtakos savijautai bei ligų vystymuisi.
Dr. Regina Juodkaitė, VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė šiltai ir nuoširdžiai papasakojo Botanikos sodo įkūrimo istoriją. Pažymėjo, kad dabar sode galima pamatyti daugiau kaip 2 000 skirtingų žolinių augalų; 206 skirtingų rožių, 245 medžių ir krūmų rūšis.
Pasibaigus mokslininkų ir garsių žmonių pranešimams, susirinkusieji dar ilgai nesiskirstė į namus. Kalbėjosi su seniai matytais bendraamžiais, grožėjosi taip gražiai tvarkomo parko gėlynais, žydinčiais medeliais ir nuostabiai besišnekučiuojančiais paukšteliais.
Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Rasos Pakalkienės nuotraukos
