MČTAU projektai

 

„Šiandien jūs labai gerai  susiejote Maslow poreikių hierarchijos piramidę su demokratija, taip pat su psichologija ir istorija“, –  nuotolinio susitikimo pabaigoje lektorei istorikei dr. Vidai Kniūraitei sakė MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė.

„Psichologinės totalitarizmo ir demokratijos priežastys“ – tokią temą per nuotolinį MČTAU susitikimą pristatė Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė.

Ši paskaita –  tarptautinio projekto „Žmonių laikai“ („Human Times“), kuriame dalyvauja MČTAU, vienas iš renginių. Daugiau apie projektą galima sužinoti čia.

Pateikiame  istorikės V. Kniūraitės kalbos ištraukas pagrindine paskaitos tema.

***

„Kadangi paskaita yra apie psichologines totalitarizmo priežastis, pirmiausia pakalbėkime apie psichologų sudarytą piramidę“, – sakė lektorė. 

V. Kniūraitė papasakojo apie A. H. Maslow poreikių hierarchijos piramidę, kurios pagrinde yra fiziologiniai žmogaus poreikiai. Aukščiau yra saugumo poreikiai, dar aukščiau – meilės ir emocinių ryšių, tada – savigarbos ir pagarbos, o aukščiausiai, viršutiniame piramidės trikampyje –  savirealizacijos.

„Visi šie poreikiai vienaip ar kitaip apsprendžia, ką žmogus palaiko –  demokratiją ar diktatūrą“, –  teigė lektorė, pabrėždama, kad demokratija yra žmogaus teisių gynimo pažadas.

V. Kniūraitė išsamiai papasakojo apie visuomenės raidą istoriniame kontekste – pirmykštę, vergovinę, feodalinę, kai egzistavo luomai… deja, kad visi žmonės yra lygūs, atsirado XVII amžiuje. Ji priklauso anglų filosofui Johnui Locke (1632– 1704). „Tačiau viena kregždė nėra pavasaris. Praėjo dar labai daug laiko, kol daugiau žmonių priėmė šį teiginį“, –  teigė V. Kniūraitė.

Lektorė  apibūdino XVII amžių, kuriame buvo ir vergija, ir baudžiava, kai žmonės neturėjo teisių. Pasak jos, šio ir kito amžiaus sandūroje gyvenę ekonomistai skleidė mintį apie laisvą rinką, o tam reikia atitinkamų įstatymų, pavyzdžiui, valdžių atskyrimo. „Tai palaikantys žmonės stojo demokratijos pusėn“, –  sakė V. Kniūraitė. Dar anksčiau pradėjo formuotis visuomenės atstovų susirinkimai –  parlamentai.

***

Lektorė aiškino, kokios žmonių nuostatos leidžia atsirasti ir gyvuoti diktatūroms. 

„Piramidės viršūnėje yra saviraiškos poreikis“, – sakė ji. O noras rengti ir dalyvauti revoliucijose buvo žmonių saviraiškos būdas, jie iškeldavo idėją pertvarkyti pasaulį. 

Anot V. Kniūraitės, porevoliucinėje Rusijoje atsivėrė plačios galimybės paprastiems žmonėms, jie galėjo mokytis, daryti karjerą, apskritai, atsirado galimybės saviraiškai.

„Diktatūra ne tik atveria galimybes, bet ir patenkina fiziologinius poreikius, kurie yra piramidės pamatas“, –  teigė lektorė. Ji priminė, kad Vokietija po Pirmojo pasaulinio karo buvo nuskurdusi, žmonėms trūko net maisto. Hitleris ir jo šalininkai atėjo su pažadais ir suteikė žmonėms galimybių. 1933 metų sausį Vokietijos kancleriu tapusį Hitlerį, pasak lektorės, vokiečiai dievino ir buvo pasirengę dėl jo mirti, palaikė diktatūrą.

1922 metų spalio mėnesį Italijoje į valdžią atėjo diktatorius Benito Mussolini, priminė lektorė. Pasak V. Kniūraitės, tada buvo pasirūpinta paprastais gyventojais. „Kaip matome piramidės pagrinde yra būtinumas patenkinti fiziologinius poreikius: pavalgyti, apsirengti, turėti stogą virš galvos“, –  pažymėjo ji.

V. Kniūraitė pasakojo, kad po Pirmojo pasaulinio karo Italija buvo labai nusilpusi. Reikėjo pasirūpinti šalies ekonomine padėtimi. „Ką darė šitas diktatorius? Buvo organizuoti viešieji darbai, žmonėms užtikrinant uždarbį, vadinasi, ir duonos kąsnį, –  pasakojo lektorė. –  Nepasiturinčios šeimos gavo galimybę vaikus mokslinti, pasidarė prieinamos mokymosi priemonės. Kiekvieną rytą prie tokių šeimų durų būdavo pastatomas dienos maisto davinys. Ypač buvo rūpinamasi šeimomis, kurios turėjo mažų vaikų, tokioms kiekvieną rytą būdavo pristatomas pienas“.

V. Kniūraitė pasakojo, kad Mussolini prie sienos pastatė kai kuriuos itališkos mafijos lyderius, ir jo diktatūros laikais mafija buvo sutramdyta.

Tokios buvo priežastys, kodėl buvo palaikomas toks diktatorius, kaip Mussolini, teigė lektorė.

***   

Pasak V. Kniūraitės, daliai visuomenės norisi stiprios rankos, ir tai atrodo patrauklus dalykas, kai norisi tvarkos. O tokie norai kelia pavojų demokratijai.

V. Kniūraitė kalbėjo ir apie kitas grėsmes šiuolaikinei demokratijai. Lietuvoje, pasak jos, viena grėsmė aiškiai matoma. Tai neskaitlingas dalyvavimas rinkimuose. Tarkime, pastaruosiuose Seimo rinkimuose dalyvavo 47 proc. turinčių teisę balsuoti žmonių. Lektorė tai vadino pavojumi demokratijai.

„Kodėl taip yra? Žmonės nebepasitiki demokratijos institucijomis, –  mano V. Kniūraitė. –  O jeigu nepasitikima, kyla grėsmė pačiai demokratijai“.

Lektorė pristatė vieno Švedijos Geteborgo instituto (GVDEM) pateiktus duomenis: 87 pasaulio šalyse žmonės gyvena autokratinio režimo sąlygomis  (arba 68 proc. pasaulio gyventojų); demokratinių šalių vis mažėja –  2010 m. buvo 41 liberalios demokratijos šalis, dabar liko 32, tad demokratija praranda pozicijas. O pasaulyje yra beveik du šimtai valstybių, kurias jungia Jungtinės Tautos. 

V. Kniūraitė kėlė klausimą, ar demokratijai kelia pavojų naujos partijos senose demokratinėse Europos valstybėse, tarkime, Vokietijoje –  Nacionaldemokratų partija, Austrijoje –  Laisvės partija, Prancūzijoje –  Nacionalinis frontas.

„Didelis klausimas ir jautri demokratijos vieta: negalima susitarti, kur yra žodžio laisvė, o kur –  jau priešiška propaganda“ – sakė lektorė.

„Šiandien jūs labai gerai  susiejote Maslow poreikių hierarchijos piramidę su demokratija, taip pat su psichologija ir istorija“, –  nuotolinio susitikimo pabaigoje lektorei V. Kniūraitei sakė MČTAU rektorė Zita Žebrauskienė. 

Parengė Rasa Pakalkienė

 

Maslow piramidė.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos iliustracija

 

Lektorė dr. Vida Kniūraitė.

Nuotolinio susitikimo stopkadras