Pasitelkę skaitmenines technologijas, išmokome klausytis paskaitų nuotoliniu būdu, tačiau trokštame kuo greičiau ištrūkti iš karantino gniaužtų ir susitikti auditorijose, sporto salėse, repeticijose, išvykose.

Kad būtume patys saugūs ir apsaugotume kitus, gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė pataria pasiskiepyti ir toliau laikytis visų asmens apsaugos reikalavimų.

Gerb. gydytoja, Jūs skaitėte keletą paskaitų mūsų universiteto klausytojams, ir turbūt puikiai suprantate vyresnio amžiaus žmonių troškimą kuo greičiau ištrūkti iš karantino gniaužtų ir gyvai susitikti auditorijose. Jau metais skaičiuojame pandemijos siautėjimą pasaulyje, žmonių praradimų skaičiai šešiaženkliai. Kada, Jūsų nuomone, nurims klastingasis  virusas? Gal  turite mums naujų, geresnių žinių apie ligos atvejų mažėjimą?

Kadangi SARS-CoV-2 virusas mutuoja ir dėl naujų atsirandančių mutacijų kol kas nėra labai aiškios informacijos, todėl šie metai dar bus įtempti. Ateinančiais metais  didžioji dalis visuomenės bus arba paskiepyta, arba prasirgusi, todėl virusui bus vis sunkiau rasti imlių asmenų. Vakcinos apsaugo ir nuo mutuotų virusų atmainų, tik mažesniu procentu, bet nuo sunkių ligos būklių ir nuo mirties išeičių apsaugo pilnai. Pandemijos trunka 2-3 metus, kol naujai susiformavęs virusas tampa sezoniniu ir sukelia pavienius susirgimo atvejus arba neskaitlingus protrūkius.

Nors mūsų universiteto klausytojai išsilavinę, bet ne visi  supranta, kad šiuo atveju skiepijimasis yra pati efektyviausia priemonė. Kur slypi tokio netikrumo, gal net abejingumo, priežastis? Pasitaiko atvejų, kai  žmonės, būdami sveiki, sutinka geriau susirgti  ir numirti, negu skiepytis. Kas tai? Neišsimokslinimas, propaganda, žinių stoka ar kitos priežastys?

Visais laikais buvo žmonių, netikinčių vakcinų nauda. Tai galėjo sąlygoti labai garsiai skeidžiama antivakserių netiesa apie vakcinas, taip pat skirtingos informacijos pateikimas visuomenei iš įvairių ekspertų, medikų, kurių kompetencija, dažnu atveju, yra labai abejotina. Praėjus 250 metų po E. Dženerio atrasto vakcinacijos proceso, mokslas dar  neišrado kitos specifinės priemonės, kuri galėtų sunaikinti ne tik patį užkrečiamosios ligos sukėlėją, bet suvaldyti  ligos plitimą, todėl  šiuo metu skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, galinti kasmet pasaulyje išgelbėti 2-3 milijonus gyvybių.

Dėl kokių pateisinamų priežasčių vyresnio amžiaus žmogus galėtų atsisakyti skiepytis? Kam rekomenduotumėte prieš skiepijantis pasikonsultuoti su šeimos gydytoju?

Prieš kiekvieną skiepijimą yra vertinama skiepijamojo asmens sveikatos būklė ir sprendžiama dėl vakcinacijos atlikimo. Kiekvienas asmuo skiepijasi savanoriškai, nėra jokio privalomo skiepijimo. Kiekvienos vakcinos apraše yra nurodytos tam tikros būklės, kada skiepijimai turi būti atidėti arba visai neskiepijama, pvz., kai asmuo serga sunkia ūmine karščiavimą sukeliančia liga arba ūmine infekcine liga, kurių imuninė sistema sutrikusi (vakcinos veiksmingumas žemesnis), taip pat, jeigu buvo pranešimų apie anafilaksijos atvejus.

Žinios apie vakcinų  veiksmingumą keičiasi vos ne kas savaitę. Kaip nepasiklysti renkantis skiepą? Kuri vakcina tinkamiausia vyresnio amžiaus žmogui? Kuo pasikliauti – draugo, kaimynės patarimu, žiniasklaida ar elgtis savo nuožiūra? Beje, ar Jūs pati jau skiepijotės, kokią rinkotės vakciną, kaip jautėtės po skiepo?

Visos Covid-19 vakcinos, kurios šiuo metu yra Lietuvoje, registruotos Europos vaistų agentūroje, jos  visos efektyvios ir saugios. Nė viena vakcina negali apsaugoti 100 proc. nuo ligos, tačiau gali apsaugoti nuo sunkiausių ligos formų, mirties išeičių. Būtina pasikliauti medikų, šeimos gydytojų rekomendacijomis, tikrai ne kaimynų ir ne draugų patirtimi.

 Aš paskiepyta pirma vakcinos doze savo poliklinikoje ir gegužės pirmomis dienomis turėčiau būti pakviesta antrai vakcinos dozei. Vakcinos nesirinkau, tiesiog nebuvo tokios galimybės, poliklinikoje tuo metu skiepijo Pfaizer/Biontech vakcina, todėl man ji ir buvo įskiepyta. Jeigu būtų kito gamintojo vakcina, tikrai nesirinkčiau, o skiepyčiausi, nes atsisakius, mano galimybė pasiskiepyti būtų nukelta vėlesniam laikui ir tai sukeltų riziką užsikrėsti ir susirgti, ko tikrai nesinorėtų.

Internetinėje erdvėje pasirodė pranešimų, tvirtinančių, jog vakcinos būna netikros, t. y. falsifikatai. Jos esą visiškai neveiksmingos. Aš žinote tokių atvejų ir Lietuvoje?

Lietuvoje tokių ,,netikrų“ vakcinų įvežimo ar net įskiepijimo tikrai nebuvo. Vakcinų kelionė iki pat skiepijimo vietos yra palydima apsaugos, kad nebūtų kokių nors netikėtų incidentų. Visi asmenys turi skiepytis tik tose vietose, kurias skelbia oficialūs šaltiniai.

 Mes visi jau turime anūkų ir net proanūkių, artimai su jais bendraujame. Norėtume sužinoti, koks pavojus nuo jų užsikrėsti,  ar bus skiepijami darželinukai ir pradinukai?

Kol kas vaikai iki 16 metų neskiepijami, nes nėra atliktų klinikinių studijų su vaikais. Dabartiniu metu Lietuvoje plačiai palitusi britiškoji viruso atmaina, kuri lengviau ir greičiau plinta ir užkrečia jaunesnius asmenis ir vaikus, todėl užsikrėsti nuo anūkų, proanūkių tikrai įmanoma. Būtina pasiskiepyti, kaip įmanoma greičiau, abejomis vakcinos dozėmis, kad galėtumėte bendrauti ir su anūkais, ir su kitais artimaisiais.

Kaip mes, vyresnio amžiaus žmonės, galėtume tinkamai rūpintis savo sveikata, kaip ir kuo stiprinti savo imunitetą, kad neužsikrėstume klastingu virusu ir kad po skiepo nejaustume jokių komplikacijų?

Po skiepo gali būti jaučiami vietiniai ar bendro pobūdžio pojūčiai, kurie rodo, kad imuninė sistema veikia ir kad ji gamina antikūnus, tuos vadinamus ,,kovotojus“, kurie ateityje galės apsaugoti nuo SARS-CoV-2 viruso ir jo mutacijų. Nereikia bijoti tokių pojūčių, nes tai normali organizmo imuninės sistemos reakcija į skiepą. Jeigu pakyla aukštesnė temperatūra (37.8), reikia išgerti temperatūrą mažinančių vaistų, jeigu skauda galvą – vaistų nuo galvos skausmo. Jeigu iškyla neiškumų dėl atsiradusių pojūčių po skiepo, visada galima susiekti su savo ar budinčiu gydytoju ir pasitarti, kaip elgtis. Rūpintis savo sveikata reiktų ištisus metus, gyvenant aktyvų gyvenimą –  mankštintis, daug vaikščioti, būti geros nuotaikos, vartoti vitaminus, mikroelementus, taip pat nepamiršti reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą.           

Suprasdami, kad esame rizikos grupėje, skatiname visus savo klausytojus skiepytis, kalbamės su jais individualiai, ypač su antivakseriais, kviečiame į paskaitas apie vakcinavimo naudą. Ar turėtume imtis aktyvesnės agitavimo, raginimo kampanijos, ar vis tik turėtume pasitikėti kiekvieno klausytojo sąmoningumu, gerbti jo pasirinkimo teisę?

Kiekvieno asmens nuomonė, kokia ji bebūtų, privalo būti gerbiama. Žmonės, kurie turi kategorišką nusistatymą prieš bet kokius skiepus, tuo pačiu ir prieš Covid-19, savo nuomonės niekada nepakeis. Tačiau yra dalis žmonių, kurie abejoja skiepais, jų nauda ir kt., todėl su jais verta ir reikia kalbėti, diskutuoti, išklausyti, išgirsti jų nuomonę. Jeigu mūsų pateikiami argumentai, mokslu grįsti faktai juos įtikina, tai jie tikrai įveikia savo abejones ir skiepijasi. Yra daug melagingos informacinės medžiagos apie skiepus, todėl dažnai visuomenė pasimeta tarp tos informacijos srauto ir priima klaidingus sprendimus. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų pasidalintų savo patirtimi po skiepo, paskatintų kaimyną, draugą, kolegą ar artimąjį – gal tai padėtų dar keletui žmonių apsispręsti dėl galimybės vakcinuotis ir likti sveikam.

Atšaukus karantiną, vėl rinksimės į auditorijas, vyksime į ekskursijas, stovyklas. Nenorėdami diskriminuoti nė vieno savo klausytojo ir kartu prisiimdami atsakomybę už visų mūsų klausytojų sveikatą ir saugumą, turime priimti nelengvą sprendimą – leisti dalyvauti universiteto renginiuose visiems, ar reikalauti įrodymo, kad klausytojas pasiskiepijęs ar persirgęs. Prašome Jūsų, kaip specialistės patarimo: kokia turėtų būti universiteto pozicija šiuo klausimu?

Dabartiniu metu mokslo duomenys teigia, kad pasiskiepiję, persirgę asmenys gali užsikrėsti ir nešioti (trumpą laiką) SARS-CoV-2 virusą ir galimai užkrėsti aplinkinius, todėl ir pasiskiepijus, ir persirgus būtina laikytis visų asmens apsaugos reikalavimų. Manau, kad Vyriausybė priims vis naujus atlaisvinimus, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų visuomenėje plačiai išplitusi britiškoji ir kitos SARS-CoV-2 viruso atmainos, kurios yra labiau užkrečiamos, todėl dar vis privalome išlikti budrūs, saugūs ir būtinai pasiskiepyti.

Dėkoju, gerbiama gydytoja, už Jūsų atsakymus, kurie padės mūsų klausytojams apsispręsti dėl skiepų.

Kalbėjosi Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

 

Asociatyvi pixabay.com nuotrauka