Literatūros fakulteto klausytojai yra parengę ir išleidę penkis savo kūrybos rinkinius. Patys literatai irgi kasmet išleidžia savo kūrybos leidinių – jų skaičius perkopė 70. Vienas jų, neseniai atkeliavęs iš spaustuvės – „Laiškai mano bendraamžei“ (Rinkimės laimingą gyvenimą). Šios 200 puslapių knygos autorė – Nijolė Kudabienė, Literatūros fakulteto klausytoja, Vilniaus universiteto partnerystės docentė, žmogiškųjų išteklių vadybos ekspertė ir dėstytoja.
Knygos autorė kelia aktualų klausimą: kas padeda pasiruošti senatvei? Ir pati atsako: niekas nepadeda. Tai, kaip mes gyvensime sulaukę vyresnio amžiaus, priklauso nuo mūsų pačių.
Pasirodo, mūsų laimės pojūtis, mažėjęs maždaug iki 45-erių, perkopus 50 metų slenkstį, vėl ima sparčiai kilti. Ši išvada, anot autorės, prieštarauja įprastai prielaidai, kad mes, šešiasdešimtmečiai ir septyniasdešimtmečiai, esame mažiau laimingi ir patenkinti nei trisdešimties–keturiasdešimties metų žmonės. Blogiau jaučiasi tik tie, kurie gyvena praeitimi arba ateitimi. Laimės pojūčiui labai trukdo ir blogas emocijų valdymas, pykčio, nerimo ir nusivylimo jutimas. Vis dėlto tokia savijauta nepriklauso nuo amžiaus – taip jaustis gali ir jauni žmonės.
„Vadinasi, turėtume mokytis būti laimingi, kad sulaukę vyresnio amžiaus iš tiesų jaustumės laimingi. Tiesa, gali būti, kad tas mokymasis truks visą gyvenimą, nes gebėjimui įžvelgti laimę išsiugdyti reikia laiko, praktikos ir sąmoningumo“, – teigia knygos autorė.
Knygoje sudėti šeši laiškai bendraamžiams: apie pokyčius ir mokymąsi būti laimingai; apie ribas ir taisykles; apie tai, kaip nepasiduoti; apie veikimą ir tikslą; apie atjautą; kada laikas senti? Šiuos Nijolės Kudabienės laiškus perskaitė ir savo mintimis Senjoro užrašuose pasidalijo kolegos – Literatūros fakulteto Garbės dekanas dr. Romualdas Šimkūnas, klausytojos Filomena Marčiulionienė ir Elvyra Valaitienė.
Literatūros fakulteto informacija
Nijolės Kudabienės nuotrauka