Dėl Mokymosi visą gyvenimą nuostatų įtraukimo į Nacionalinį susitarimą dėl švietimo

Šalies Trečiojo amžiaus universitetai (TAU), kuriems atstovauja Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija, pritaria Nacionalinio susitarimo dėl švietimo idėjai ir tikisi, kad šiame Susitarime atsispindės ir nevyriausybinių organizacijų, tarp jų ir Trečiojo amžiaus universitetų nuomonė bei patirtis, įgyvendinant Mokymosi visą gyvenimą praktiką.

Pagyvenę žmonės yra svarbi ir vis didėjanti Europos gyventojų, ekonomikos ir visuomenės dalis. Demografiniai duomenys rodo, kad iki 2060 m. kas trečias europietis bus vyresnis nei 65 metų. Lietuvos statistikos departamento 2020 m. duomenimis šalyje gyveno 557 105 gyventojų, vyresnių nei 65 metai.

Atsižvelgiant į esminius demografinius pokyčius, Madrido asamblėjos, Pasaulinės sveikatos organizacijos apie senėjimą nuostatas, Jungtinės Tautos 2021–2030 metus paskelbė pozityvaus senėjimo dešimtmečiu (rezoliucija 75/131). Sveiko ir pozityvaus senėjimo problemos keliamos ir Europos Komisijos Žaliojoje knygoje dėl senėjimo. Trečiojo amžiaus universitetai kelia klausimą: kaip užtikrinti, kad senjorai būtų socialiai ir aktyviai įtraukti į visuomeninį gyvenimą ir galėtų ne tik visapusiškai naudotis visomis savo pilietinėmis teisėmis, bet ir aktyviau prisidėti prie valstybės gyvenimo. Padėti išspręsti senstančios visuomenės problemas gali Mokymasis visą gyvenimą (MVG), kurio rodiklis Lietuvoje yra ženkliai žemesnis, negu kitose ES šalyse (daugiau: Švietimo NVO tinko studija „Neformalusis vyresniųjų suaugusiųjų švietimas Lietuvoje“; http://www.tauasociacija.lt/images/leidiniai/NVSS-studija.pdf).

Šiandieninis senjoras gyvena labai greitai besikeičiančioje aplinkoje, tiek komunikacijos, tiek technologijų požiūriu. Atitrūkęs nuo darbinės aplinkos, atsiskiria ir nuo socialinės aplinkos, užsidaro nedideliame bendravimo rate ir pradeda atsilikti nuo naujų sprendimų pritaikymo kasdieniniame bei visuomeniniame gyvenime. Tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra aiškios studijų Trečiojo amžiaus universitetuose programos, kuri būtų nukreipta į pilnavertį pagyvenusio žmogaus visapusiško išprusimo pakėlimą ar bent jau palaikymą. Tokios studijos prisidėtų ne tik prie senjorų gyvenimo kokybės pakėlimo, bet ir įgalintų norinčius bei galinčius kurti savo verslą, dalyvauti darbo rinkoje ar savanoriškoje veikloje.

Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje pradėjo kurtis prieš 25-erius metus. Vienas pirmųjų – signataro dr. Medardo Čoboto iniciatyva Vilniuje įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas, kuriame mokosi daugiau kaip du tūkst. senjorų. Tai pagyvenusių žmonių pastangomis kuriamas visuomenės judėjimas. Dauguma senjorų, dalyvaudami Trečiojo amžiaus universitetų veikloje, neturi siekio grįžti į darbo rinką ar įgyti naujų kvalifikacinių gebėjimų, kurie leistų konkuruoti darbo paieškoje. Jie trokšta patenkinti vertybinius lūkesčius, praturtinti savo senatvės kasdienybę, būti nepriklausomi ir aktyvūs visuomenės gyvenime. Jiems reikia įvairių žinių tam, kad jaustų ir kurtų savyje pozityvių emocijų erdvę, o tai tradiciškai ir vadiname viso gyvenimo mokymusi. Mokymasis visą gyvenimą ir yra suprantamas kaip visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomos priemonės (mokytojų rengimas, mokymo programos, struktūrinės paramos projektai) skirtos žmonėms iki 64 metų amžiaus. Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija kartu su Švietimo NVO tinklu ne kartą kreipėsi į sprendimus priimančias institucijas dėl neformaliojo vyresniųjų suaugusiųjų švietimo problemų sprendimo, tačiau atsako nesulaukė. Tokia politika ne tik diskriminuoja vyresnio amžiaus žmones, bet ir yra nevalstybiška tuo požiūriu, kad „nurašo“ didelę visuomenės dalį, nesudarydama galimybių išlikti aktyviems technologinio amžiaus pokyčiuose. Tokia padėtis yra taisytina. Kviečiame sudaryti visas sąlygas senjorams mokytis visą gyvenimą, neribojant amžiaus.

LR Vyriausybės programos 2.9.4. punkte „Dėmesys Trečiojo amžiaus universitetams“ numatyta: „Įdiegsime senjoro tobulėjimo krepšelius, kuriuos kiekvienas priešpensinio ir pensinio amžiaus asmuo galės panaudoti siekdamas tobulėti ar keldamas kvalifikaciją (medijų raštingumas, skaitmeniniai įgūdžiai, užsienio kalbos, kultūrinės kompetencijos, meninis ugdymas ir kt.). Skatinsime savanorystę Trečiojo amžiaus universitetuose, peržiūrėsime šių universitetų veiklos finansavimą.“

Trečiojo amžiaus universitetų bendruomenė tikisi nuoseklaus ir efektyvaus LR Vyriausybės programos įgyvendinimo ir ragina įtraukti nuostatą dėl senjorų mokymosi visą gyvenimą sistemos sukūrimo ir jos palaikymo į Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

MČTAU, Nacionalinės TAU asociacijos informacija

Asociatyvi pixabay.com nuotrauka