MIELIEJI,
gyvenimo karuselėje apsisuko dar vienerių metų ratas, laiko delnuose ištirpo mūsų patirtys, rūpesčiai, godos ir lūkesčiai. Šie metai buvo ypatingi, nuspalvinę mūsų gyvenimo mozaiką ne tik naujomis veiklomis, bet ir skaudžiais pandemijos potyriais. Klastingas virusas atėmė iš mūsų didžiausią turtą – gyvą bendrystę, sugriovė mūsų planus, bet neatėmė iš mūsų prisiminimų – jie ne tik mūsų atmintyje, bet ir mūsų širdyse.
Šios Kalėdos bus kitokios – be šurmulio miestų aikštėse prie gražiai papuoštų eglių, be mugių, šventinių koncertų. „Vieno namų ūkio“ taisyklė atskyrė mus ir nuo artimųjų prie tradicinio Kūčių stalo, įkalino tarp keturių sienų, bet neįkalino mūsų minčių, prisiminimų, vilties.
Užvėrėme auditorijų duris, bet ne širdis. Mus šildo gražūs mūsų bendrystės prisiminimai. Mes prisimename pilnas auditorijas, nutviekstas žinių šviesos, mus šildo gražių jubiliejinių renginių, mokslo metų pradžios ir pabaigos švenčių, kitų susibūrimų aidai. Galime prisiminti ir dalintis turiningų kelionių įspūdžiais. Mes didžiuojamės mūsų projektais, kurie pakelia universiteto veiklą į kitą lygmenį. Mus įkvepia mūsų meno kolektyvų, tautodailininkų veikla – su viltimi laukiame naujų parodų, koncertų.
Didžiuojamės, kad šiais sunkiais metais išmokome daug naujų dalykų, įgijome naujų patirčių. Atradome virtualaus mokymosi galimybes, išmokome bendrauti, perduoti savo emocijas nuotoliniu būdu. Pajautėme, kad esame viena šeima. Suvokėme gero žodžio galią, savanorystės, dalijimosi, pagalbos prasmę ir jėgą – padėdami kitiems, padedame ir sau. Didžiuojamės universiteto apdovanojimu už prasmingos savanorystės spalvas. Įžengėme į naują laiko tėkmę, ir gyvenimo metraštyje įrašysime jau kitokias patirtis.
Mes esame nuostabi, susigyvenusi, kurianti bendruomenė, kurioje tarsi orkestre darniai skamba kiekvienas instrumentas. Šioje bendruomenėje Jūs visi – ir kiekvienas atskirai – esate man be galo brangūs. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų, kurie mūsų bendruomenei atiduoda ne tik savo patirtį, išmintį, bet ir širdį.
Mielieji, linkiu, kad ateinančiais Metalinio Jaučio metais, įveikę visas negandas, išliktume stiprūs ir neprarastume tikėjimo šviesesne ateitimi. Negalėdami būti kartu, įžiebkime Kalėdas savo širdyse. Telydi jus tyliosios nakties viltis, šviesa ir gerumas, tegyvena jūsų šeimose darna, jaukumas ir ramybė.
Palaimintų Kalėdų švenčių, laimingų Naujųjų, 2021-ųjų metų!
Su meile ir dėkingumu
Jūsų rektorė Zita Žebrauskienė
Prisiminimų kaleidoskopas Medardo Čoboto TAU