Savanoriška veikla padeda gerinti gyvenimo kokybę ir megzti žmogiškus ryšius. Apie tai kalbėjo profesorė Angelė Kaušylienė per Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto projekto „MČTAU savanoris – aktyvaus senėjimo variklis“ nuotolinius mokymus.
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete (MČTAU) keturias dienas vyko projekto „MČTAU savanoris – aktyvaus senėjimo variklis“ nuotoliai mokymai. Apie 60 dalyvių buvo mokomi, kaip ir kuo profesionaliau teikti pagalbą sau bei kitiems.
Senjorai gali perteikti savo patirtį
Prof. Angelė Kaušylienė per vieną iš nuotolinių mokymų sakė: „Gyvename tokiu sudėtingu laikotarpiu, kai savanorystė tikrai labai svarbi ir patiems mums, ir visai visuomenei“. Todėl ji kalbėjo apie tai, kas yra savanorystė, ar kiekvienas gali būti savanoris, apie savanorystės naudą patiems savanoriams, kaip aktyviems piliečiams, ir visuomenei.
Filosofas Markas Tulijus Ciceronas teigė: „Tas, kas turi gerą širdį, ja dalinasi, yra panašus į tą, kuris savo deglu apšviečia kelią kitiems. Jo deglas neužges, nes jis uždega deglus kitiems“. Savanoriu, kaip pažymėjo lektorė, gali būti bet kas, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, rasės, religijos, politinių pažiūrų, sveikatos ir amžiaus. Ir netgi nepriklausomai nuo to, kokią turi patirtį. Mat savanoriška veikla sudaro prielaidas bei galimybes dalintis tuo, ką turime, ir iš kitų įgyti tai, ko norėtume, kadangi duodamas kitiems ir pats ką nors gauni. Tad savanorystės procesas yra abipusis – tai tiltas tarp žmonių.
Pranešėjos nuomone, labai svarbu perteikti įgytą patirtį. Ji susijusi su tuo, kokia savanorio profesija, praktinė patirtis, kokias žinias gali perteikti. Visuomenėje neretai abejojama, ką senjorai gali padėti ar pamokyti. „Būdami aktyvūs savanoriai, galime perteikti turimas žinias, kartu save realizuoti. Be to, padėdamas kitiems, žmogus jaučiasi oresnis, kultūringesnis“, – įsitikinusi profesorė.
Savanorystė negali būti priverstinė, todėl yra svarbi motyvacija, noras prisidėti, padėti, taip pat turi įtakos, kokia savanorio profesinė veikla ir kuriose srityse gali savanoriauti, ar geba lanksčiai prisitaikyti prie organizacijos, per kurią savanoriaujama. Reikšmingi dalykai yra ir asmens saugumas bei sveikata.
Kaip teigė A. Kaušylienė, savanoriška veikla yra apibrėžta Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme. Pagrindiniai savanoriškos veiklos principai: naudos teikimas, bendradarbiavimas, įvairovė bei lankstumas. Mokymų dalyviai buvo informuoti ir apie savanorių pareigas bei teises. Tarkime, jie turi gauti nemokamas apsaugos priemones, techninę pagalbą, informaciją, mokymus, konsultacijas, dokumentą, patvirtinantį savanorišką veiklą, be to, gali bet kada nutraukti savanorystę. Savanoriams turi būti kompensuojamos su šia veikla susijusios išlaidos – kelionės, nakvynės, maitinimo, komunikacijos ir kt. Jų pareiga – sąžiningai atlikti savanorišką veiklą, įvertinant savo galimybes. Savanoriškumas, bendruomeniškumas, pilietiškumas, savo kompetencijų tobulinimas, gyvenimo kokybės gerinimas – tokius esminius savanorystės bruožus įvardijo pranešėja.
Išdėsčius svarbias temas, buvo paprašyta mokymų dalyvių pasakyti, kaip jie supranta savanorystę, kokia yra motyvacija. „Motyvacija yra bendravimas su žmonėmis, nes tai didžiausia vertybė pasaulyje“, – teigė Vilius Šaduikis, MČTAU Turizmo fakulteto Tolimų kelionių mėgėjų klubo „Kelionių pavilioti” vadovas. Rūta Kožemiakienė, MČTAU Kultūros fakulteto prodekanė, teigė, kad tai yra noras padėti kitiems. „Jei tu gali, turi dalintis“, – įsitikinusi ji.
Profesorė pacitavo dar vieną savanorystės esmę išreiškiančią filosofo M. T. Cicerono mintį: „Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems“.
Socialinio kapitalo nelaiko užrakinę
Kitos dienos mokymuose buvo kalbėta apie žmogiškuosius ryšius ir socialinį kapitalą. Kas yra socialinis kapitalas? Pasak lektorės, jis yra įvairialypis ir jį galima įvairiais būdais matuoti. Bendraudami ir pasitikėdami vieni kitais, užmezgame tam tikrą socialinę sąveiką. Socialinis kapitalas skatina turėti kuo geresnę gyvenimo kokybę. Tai teikia dvasinį pasitenkinimą.
Profesorės teigimu, pagal vieną teoriją socialinis kapitalas – tai ryšiai tarp žmonių, todėl yra svarbi bendruomeninė, visuomeninė veikla. Kita teorija labiau akcentuoja socialinių ryšių ir santykių tinklą, kuriuo naudojasi kiekvienas asmuo. Taigi socialinis kapitalas yra santykiai – tarp pavienių individų, grupių, grupių ir organizacijų, valdžios institucijų. O savanorystė, pasak lektorės, yra svarbi socialinio kapitalo dalis.
Kaip patys mokymų dalyviai supranta socialinį kapitalą? „Tai yra patirtis, kurią sukaupiau per sąmoningus savo gyvenimo metus, – teigė Danguolė Kasperavičienė, MČTAU Socialinės psichologijos fakulteto dekanė. – Kadangi patirčių turiu įvairių, galiu savanoriškai kitiems patarti. Manau, kad apskritai mūsų amžiaus žmonių socialinis kapitalas yra asmeninė patirtis“.
Viktorijos Montvilienės, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanės nuomone, fakulteto klausytojai kaupia „sveikatos kapitalą“. „Labai svarbu suprasti, ką reiškia sveikatos išsaugojimas. Kartais tai suvokiama, tik jos netekus, tada griebiamasi šiaudo, bėgama pirkti tabletės“.
Profesorė pritarė, kad sveikata padeda gyventi kokybiškai, o jai prastėjant, mažėja socialinis kapitalas. Ir kad vienas iš rodiklių, matuojant socialinį kapitalą, yra sveikata, sveikatinimas ir sveikatos sistemos užtikrinimas.
Lektorė kalbėjo apie įvairius socialinio kapitalo matavimo metodus, rodė matavimo modelius, įvardijo ir apibūdino socialinio kapitalo lygius, vertinimo kriterijus, gerovės šalies kūrimo parametrus, socialinį kapitalą kuriančių organizacijų bruožus ir kt. Kalbėdami apie tokias organizacijas, mokymų dalyviai ne kartą minėjo MČTAU.
„Dar kartą noriu priminti, kad socialinis kapitalas yra savanoriškas buvimas ir darbas kartu, o tai sudaro prielaidas bendravimui, bendradarbiavimui bei pasitikėjimui vieni kitais“, – sakė profesorė A. Kaušylienė. – Projekto „MČTAU savanoris – aktyvaus senėjimo variklis“ mokymų dalyviai yra sukaupę socialinį kapitalą, nelaiko jo užrakinę, bet dalinasi su įvairiomis amžiaus grupėmis ir asmenimis, skirtingoje aplinkoje bei įvairiuose lygmenyse“.
Rasa Pakalkienė
Autorės nuotr.
