Prabėgo nerimo ir rūpesčių pilna saulėta 2020 metų vasara. Rugsėjis vėl pašaukė ką į mokyklą, ką į kolegiją ar universitetą. Daugeliui žmonių pasibaigė atostogos – vėl darbas veja darbą, bet reikšmingą mūsų visuomenės dalį sudaro žmonės, kuriems šias metais ar kiek anksčiau „karjera baigėsi“, kaip su šypsena pasakė gydytoja Paulina, pravėrusi Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Priėmimo komisijos duris. Dešimtmečiais ėjome karjeros koridoriais: buvome mokytojais, gydytojais, gamybinės sferos veikėjais, bet negailestingas laikas atvedė į karjeros koridoriaus pabaigą – prasidėjo naujas, gal net svarbesnis gyvenimo etapas, kai nebereikia rūpintis uždirbti duoną kasdienę.
Ką tik priimta į Trečiojo amžiaus universitetą Remigija pareiškė, kad „nėra ko veikti“. Dėl to ji atėjo į universitetą. Visi kalbinti stojantieji tvirtino, kad nenori pasitenkinti tomis žiniomis, kurios buvo sukauptos per ilgus darbo metus – reikia plačiau pažvelgti į žinių pasaulį, tokį viliojantį ir neaprėpiamą.
Trečiojo amžiaus universitetas – ne tik žinių versmė. Čia žmonės ieško ir randa bendravimo džiaugsmą, čia yra daugybė būdų iškelti į dienos šviesą paslėptus, net nenujaustus žmogaus talentus, pajusti gyvenimo pilnatvę.
Mielieji, jeigu „karjera baigėsi“ ir „nėra ko veikti“, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete užmiršite karjeros ilgesį ir pajusite naujojo savo gyvenimo etapo žavesį.
Dr. Vida Kniūraitė, Istorijos fakulteto dekanė
