Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Naujienų prenumerata

Sutinku su taisyklėmis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Kultūros fakultete gruodžio 17 d. užbaigtas puikus projektas apie dvarų istoriją, architektūrą, kultūrą. Išklausėme dešimt paskaitų, kurias skaitė geriausi savo srities specialistai. Teoriją papildė praktika – surengtos penkios edukacinės išvykos į dvarus.

Lietuvos dvarai turi beveik 500 metų istoriją. Dauguma jų iki XVIII a. pabaigos buvo mediniai. Vėliau su klasicizmo architektūra pradėjo rastis daugiau mūrinių ansamblių. Tačiau ir mediniuose dvaruose interjeras buvo ne prastesnis nei vėliau mūriniuose.

Per dvarus Lietuvoje sklido menas, kultūra. XVI a. kokekcionavimas pasiekia Lietuvos dvarus. Dvarų kolekcijos buvo renkamos Italijoje, vėliau Prancūzijoje. Nuo XVIII a. Lietuvos atstovai dalyvaudavo Europos aukcionuose. Dvarus galima laikyti muziejų pirmtakais. Tik dvarai Lietuvoje turėjo poreikį ir galimybes kaupti kolekcijas. Pirmieji muziejai Lietuvoje buvo įkurti XIX a. – 1812 m. Dionizo Poškos muziejus Baubliuose ir 1855–1865 m. Senienų muziejus Vilniuje.

Pirmoji opera Lietuvoje buvo pastatyta Vilniaus žemutinės pilies rūmuse 1636 m. – anksčiau nei daugelyje žymiųjų Europos muzikos centrų. Vykdavo pokyliai šeimos ar giminės švenčių progomis, pažymint politinius įvykius, todėl susiformavo ištisas gastronominis paveldas, valgymo kultūra. Karnavalai, kaukių baliai dvaruose vyko nuo XVI a. Buvo organizuojami šokiai, pokalbiai, muzikos klausymai. Moterys domėjosi mada, siuvinėjimu. Medžioklės buvo vyrų ir moterų pomėgis.

Koks dvaras be parko? Ir šiandien dažnai į dvarus mus nuveda išlikusios medžių alėjos, o aplink dvarą ar šalia jo yra didesnis ar mažesnis parkas. Ypač žavi Eduardo Andre darbai: Birutės parkas Palangoje, Užutrakio, Lentvario dvarų parkai.

Visais laikais dvarų gyvenime labai svarbu buvo medicina ir higiena. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) vyravo didelis gimstamumas, žmonės sirgo infekcinėmis ligomis, o medicinos pagalba buvo neefektyvi, todėl buvo svarbu tinkamai pasirinkti gyvenamąją aplinką, drabužius ir maistą, laikytis higienos. Tuo metu medicinines paslaugas LDK teikė savamoksliai „medikai“, pirtininkai ir kirpėjai, barzdaskučiai, o šiems padėdavo vaistininkai. Ir tik labai nedaug buvo profesionalių, diplomuotų gydytojų. Pirmąja medicinos knyga Lietuvoje laikoma Vilniuje 1584 m. išleista Simono Simonijaus „Medicinos ir fizikos komentarai“.

Lietuvos dvarams ne į naudą buvo politikos svyravimai. Po 1863 m. sukilimo sekė carinės Rusijos represijos. Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) buvo atliekama žemės reforma, kuri palietė daug dvarų. Pragaištingiausia buvo, kai okupuotoje Lietuvoje (1940–1990) sovietai išsklaidė dvarų kolekcijas, į dvarus sukėlė gyventojus, kurie nesuprato, kam reikalingas parketas ar graži aplinka. Pasisekė tiems dvarams, kuriuose buvo įkeltos įstaigos, o jų vadovai suprato dvarų reikšmę.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, 1990 m. dvarų padėtis pradėjo suktis į gerąją pusę. Tačiau skaudūs praeities pėdsakai negali staiga išnykti, o ne vienam dvarui buvo ir visiškai pražūtingi.

Leokadija Maižiešytė, Kultūros fakulteto klausytoja

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT83 7290 0990 1557 6176

Žemėlapis