Kalendorius

Naujienų prenumerata

Sutinku su taisyklėmis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalendorius

Viename iš 13-kos fakultetų

Užsienio kalbų fakultetas – vienas gausiausių MČTAU fakultetų. Jame mokosi 665 klausytojai. Senjorai renkasi ne tik tradicines anglų, vokiečių, prancūzų kalbas, bet drąsiai mokosi ir ispanų, italų kalbų. Kaip sekasi tvarkytis su tokiu dideliu klausytojų srautu, kaip surandami dėstytojai net 51-ai besimokančiųjų grupei, kokia vyresnio amžiaus žmonių mokymosi specifika, kokie jų pasiekimai, kokios organizacinės problemos ir rūpesčiai? Apie tai kalbamės su Užsienio kalbų fakulteto dekane Danute Šukiene.

Šiais mokslo metais nauji klausytojai tiesiog šturmavo Užsienio kalbų fakultetą. Kiek iš viso dabar klausytojų fakultete, kiek ir kokių kalbų grupių?

Užsienio kalbų fakultete mokslo metus pradėjo 665 klausytojai, sudaryta 51 grupė. Iš jų anglų kalbos mokosi 435 klausytojai (30 grupių), vokiečių kalbos – 118 klausytojų (9 grupės), prancūzų kalbos – 94 klausytojai (5 grupės), ispanų kalbos – 45 klausytojai (4 grupės), italų kalbos – 36 klausytojai (3 grupės).

Vienos užsienio kalbos mokosi 609 senjorai, 49 pasirinko mokytis dvi kalbas, trijų kalbų mokosi 6 klausytojai.

Kiek dėstytojų moko senjorus užsienio kalbų? Kur ir kaip juos surandate – juk dirbti su vyresnio amžiaus žmonėmis sudėtingiau negu su moksleiviais ar studentais?

Senjorus moko 14 dėstytojų: 8 – anglų, 3 – vokiečių, 1 – prancūzų, 1 – ispanų, 1 – italų kalbos. Keturi iš jų yra buvę ar esami aukštosios mokyklos dėstytojai, likusieji – dirbę gimnazijose. Beveik visi dėstytojai pensinio amžiaus, tad jie puikiai supranta senjorus ir darbo su jais ypatumus. Dėstytojus dažniausiai rekomenduoja čia jau dirbantys jų kolegos. Per pokalbį su kandidatais aptariama darbo specifika, derinamos pozicijos ir sutariama dėl bendradarbiavimo.

Dar galima suprasti, kad senjorai stengiasi atgaivinti pamirštas anglų, vokiečių, prancūzų kalbų žinias. Bet pastaraisiais metais fakultete sudaryta galimybė mokytis ispanų ir italų kalbų. Kam pagyvenusiems žmonėms tokia kalbų įvairovė? Kokie jų motyvai pasirinkti Užsienio kalbų fakultetą?

Senjorus mokytis kalbų (tiek tradicinių, populiariųjų – anglų, vokiečių, prancūzų, tiek naujai į mūsų kraštą ateinančių kalbų – ispanų ir italų) skatina įvairūs motyvai. Tai noras patobulinti kalbą, kurios mokėsi mokykloje ar universitete, siekis geriau bendrauti su užsienyje gyvenančiais vaikais, marčiomis ir žentais bei anūkais ir noras bendrauti su į Lietuvą atvykstančiais užsieniečiais. Kai kurie tiesiog įgyvendina jaunystės svajonę mokėti vieną ar kelias užsienio kalbas. Be to, kalbų mokymasis gerina vyresnio amžiaus žmonių smegenų veiklą ir lavina atmintį.

Priimdami klausytojus, juos testuojate, įvertinate kalbos mokėjimo lygį. Ar daugiau ateina mokytis pažengusių, ar pradedančių „nuo nulio“?

Priimant į Užsienio kalbų fakultetą su pageidaujančiais mokytis kalbasi visų kalbų dėstytojai. Per pokalbį išsiaiškinama, kokio lygio grupėje kandidatas galėtų mokytis: pradedančiųjų, pažengusiųjų ar laisvai komunikuojančių. Tokiu būdu šiemet susidarė net 12 pradedančiųjų grupių: 5 – anglų, 2 – vokiečių, 1 – ispanų, 1 – prancūzų ir 3 – italų kalbos. Kitas didesnis srautas buvo tų klausytojų, kurie kažkada mokėsi ir nori atgaivinti kalbos žinias.

Senjorų atmintis jau ne tokia „aštri“ kaip jaunystėje. Ar mokymo programos specialiai pritaikytos vyresnio amžiaus žmogui? Kaip jiems sekasi įsiminti, įsisavinti žinias? Kaip lavinami jų kalbėjimo įgūdžiai, kokios mokymo priemonės naudojamos?

Kadangi specialių vadovėlių darbui su vyresnio amžiaus žmonėmis nėra, tai mokymo programas dėstytojai parengia naudodami universalius užsienio kalbos mokymuisi skirtus vadovėlius, juos adaptuoja ir pritaiko senjorams. Pvz., vadovėlyje pateikta tema „Mokykla“ yra gan aktuali ir senjorams. Juk mokykloje mokosi jų anūkai! Dėl to senjorai mielai pasakoja apie savo vaikaičių mokslus, užsiėmimus ir pan.

Nors senjorų atmintis nebėra tokia „aštri“ kaip jaunystėje, tačiau gebėjimas suprasti ir noras mokytis išlieka ir sulaukus vyresnio amžiaus. Užsienio kalbų dėstytojai dirba taikydami andragoginius metodus, sudarydami kursų dalyviams galimybes kuo daugiau bendrauti grupėje, kalbėtis jiems aktualiais klausimais. Kadangi grupių dalyviai yra bendraamžiai, jie gali drąsiai kalbėti kad ir netobula užsienio kalba, nesivaržydami ir nesibaimindami. Grupės yra sudarytos pagal panašų mokėjimo lygmenį. Dėstytojai dirba, naudodami neskubrų mokymo tempą, diferencijuodami užduotis pagal kurso dalyvių poreikius ir galimybes, skirdami savarankiško darbo užduotis. Pasidžiaugiama mokymosi pažanga.

Kiek klausytojų ištveria visus mokslo metus, o kiek jų nubyra, dėl kokių priežasčių? Per kiek laiko savo žinias atnaujina pažengusieji, ir kiek laiko reikia bent kiek pramokti naujos kalbos?

Mokslo metus baigia apie 70 proc. klausytojų. Nubyrama dėl įvairių priežasčių: sutrukdo ligos, šeimyninės aplinkybės, kai kam pritrūksta kantrybės ir valios, nes skiriamos ir namų darbų užduotys, audio pratimai. Pažengusieji savo žinias atnaujina gan greitai, o pradedantieji, kurie mokosi nuosekliai ir sistemingai, mokslo metų pabaigoje irgi gali džiaugtis pradėję kalbėti užsienio kalba nors ir paprastais, nesudėtingais sakiniais, bet išreikšdami mintį.

Jūs jau ne pirmus metus vadovaujate Užsienio kalbų fakultetui. Kokią darbinę patirtį ir iš kokios veiklos srities atsinešėte? Kodėl ėmėtės tokio didžiulio, atsakingo (ir neatlygintino!) organizacinio darbo?

Sklandžiu mokymosi proceso organizavimu rūpinamės trise: aš ir dvi prodekanės. Mano daugiau kaip 30 metų trukusi darbinė veikla buvo susijusi su švietimo vadyba, tad šią patirtį atsinešiau ir sėkmingai pritaikiau vadovaudama Užsienio kalbų fakultetui. Šio darbo ėmiausi, nes jis man patinka, įžvelgiu šios veiklos prasmę. O kaip reaguoju į tai, kad darbas yra neatlygintinas? Normaliai. Užsiimu labdara.

Pristatykite ir savo pagalbininkes – prodekanes, kurios padeda organizuoti vieno didžiausių MČTAU fakultetų veiklą.

Prodekanė Krimhilda Kučienė rūpinasi grupių sąrašais, komunikuoja su seniūnais, stebi ir analizuoja lankomumą. Prodekanė Roma Juozaitienė – profesionali andragogė, šioje srityje dirba jau 25 metus. 10 metų vadovavo Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijai. Turi didelę projektinio darbo patirtį. Fakultete taip pat atsakinga už projektinę veiklą. Praėjusiais metais bendradarbiavo rengiant projektą „Kalbos senjorų integracijai“ (Languages4seniors integration). Nors projektas nebuvo finansuotas, planuojama jį tobulinti ir šiais mokslo metais.

Kaip pradėjote šiuos mokslo metus – juk sukviesti visą fakultetą į bendrą renginį būtų sudėtinga? Ar iškart pradedate nuo paskaitų? Kokios fakulteto tradicijos?

Mokslo metus pradėjome su 50 klausytojų apsilankę Valdovų rūmuose veikiančioje parodoje „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos Didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III.“ Ši paroda ypač aktuali vokiečių kalbą besimokantiems senjorams, nes joje atskleidžiami Lietuvos ir Vokietijos istoriniai saitai bei Saksonijos kurfiurstų, tapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais Augusto II ir Augusto III valdymo laikais ir jų indėlis į mūsų kultūrą.

Sukviesti visus fakulteto klausytojus į bendrą renginį yra gana sudėtinga, todėl savo tradicijas kuria atskiros grupės, puoselėdamos socialinę bendrystę, pažymėdamos svarbias datas, gimtadienius, susitikdamos prie kavos puodelio pokalbiui ir pan.

Su kokiomis problemomis susiduriate, kas kelia daugiausia rūpesčių? Kaip būtų galima patobulinti mokymosi procesą, organizacinių klausimų sprendimą?

Nuo praėjusių metų turime geras darbo sąlygas, kurias mūsų fakultetui sudarė Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas, išnuomodamas patalpas. Žinoma, reikėtų techninių priemonių audiotekstų klausymui (dėstytojai pagal galimybes atsineša savo asmeninius kompaktinių diskų grotuvus), kopijavimo aparato. Bet tai nėra esminiai dalykai, svarbiausia, kad turime geras darbo sąlygas.

Džiugina bendradarbiavimas su Vilniaus miesto gimnazijomis: pernai Vytauto Didžiojo gimnazija mūsų senjorams padovanojo Kalėdinį koncertą, šiemet tai žada padaryti V. Kačialovo gimnazijos teatro studija.

Mokantis užsienio kalbų labai svarbi galimybė pabūti ta kalba kalbančių žmonių terpėje. Būtų puiku, jei mums pavyktų suorganizuoti daugiau galimybių senjorams dalyvauti tarptautiniuose projektuose, kur jie galėtų susitikti su studijuojama kalba kalbančiais kolegomis.

Gal dabar kiek didokos ir besimokančiųjų grupės, ypač mokslo metų pradžioje.

Dėkoju už įdomų pašnekesį. Sėkmingų mokslo metų!

Kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT457290000001700205

Žemėlapis