Sausio 18 d. įvyko pirmoji MČTAU senjorų konferencija „Senjoras šeimoje ir visuomenėje: galimybės ir perspektyvos“. Šis renginys prasmingai užbaigė praėjusius – pagyvenusių žmonių aktyvumo ir solidarumo su jaunąja karta metus ir gražiai įsiliejo į šiuos – istorijos, tarmių ir sveikatos metus. Konferencijos organizatoriai tikėjosi, kad šis pirmasis (bet ne paskutinis!) senjorų sambūris atkreips mūsų visuomenės dėmesį į garbaus amžiaus piliečius, į šeimos problemas, paskatins bendradarbiavimą tarp skirtingų kartų atstovų. Gal apie tai, ko senjorai ir šeimos tikisi iš valstybės, išgirs ir valdžios institucijos.

Prorektorė Aldona Rėksnienė, paskelbusi konferencijos pradžią, pristatė svečius: LR Seimo narę Dalią Teišerskytę, Švietimo ir mokslo ministerijos Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vedėją Virginiją Rinkevičienę bei Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. specialistę Ramintą Kudabienę. Gal po šios konferencijos vyresniosios kartos rūpesčiai ir godos ras platesnį atgarsį visuomenėje, kurią šiame renginyje atstovavo įvairių organizacijų atstovai: Šeimų universiteto moderatoriai Asta ir Algimantas Laukaičiai, Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ direktorė Marytė Mendelė-Leliugienė, Socialinio projekto „PATS“ iniciatorė ir ambasadorė Eglė Grėbliauskaitė-Tursienė, žurnalo ir TV laidos „Sveikas žmogus“ savininkas Vytenis Labanauskas. Prorektorė A. Rėksnienė pasidžiaugė, kad, nepaisant žiemos išdaigų, į konferenciją atvyko filialai: Marijampolės Tau direktorė ir delegacija, Alytaus TAU direktorė Janina Ingelevičienė, Telšių TAU direktorė Regina Cmieliauskienė su vyru, Prienų TAU direktorė Angelė Bajorienė, TAU filialų atstovės: Aldona Tirilienė iš Anykščių ir Rožė Poškienė iš Klaipėdos.

Konferencijos vedančioji prorektorė Aldona Rėksnienė sumaniai, plačiai ir tiksliai pristatė kiekvieną pranešėją bei anonsavo jų pranešimų esmę, motyvuodama konferencijos dalyvius atidžiai klausytis bei „dėtis mintis į galvą ir širdį“. Toks konferencijos vedimas suteikė vientisumo, sinergetiškumo įspūdį. Atrodė, kad vienas pranešimas tęsia kitą, kuriame jau buvo plėtojama prieš tai pasakyta mintis. Metų subrandintas A. Rėksnienės pedagoginis ir psichologinis sugebėjimas valdyti auditoriją bei pranešėjus suteikė konferencijai dalykiškumo,  solidumo, rimtumo įspūdį.

Konferenciją pranešimu apie šiuolaikinės šeimos problemas pradėjusi MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė pasidalijo savo nuogąstavimais apie nykstantį tradicinį šeimos modelį, apie dvasinių vertybių devalvaciją. „Kokia svarbi lietuviui yra šeima! Kaip svarbu susėsti prie bendro stalo ir iš tėvo rankos gauti riekę duonos. Kaip vaikams reikia to dvasinio peno!“,– kalbėjo rektorė. Jei vaikas pasuka ne tuo keliu, kaltas ne mokytojas – už tai atsakomybę turi prisiimti šeima, kuri anaiptol ne visada patenkina savo vaiko dvasinius, bendravimo, besąlygiškos meilės poreikius. Svarbų vaidmenį stiprinant šeimas, užtikrinant tradicijų tęstinumą gali ir turi atlikti senjorai. „Jūsų išmintis, jūsų patirtis turi padėti ugdyti šeimose dorines savybes, tikėjimą, meilę, santaiką, pagarbą žmogui ir svarbiausia – atsakomybę“, – kalbėjo Z. Žebrauskienė.

Išklausę akademiko, habil. dr., prof. Algirdo Gaižučio pranešimo „Senjorai kultūroje ir senjorų kultūra“ pasijautėme daug turtingesni – akademikas pavadino mus „kapitalistais“. Tiesa, mūsų kapitalas ne materialus, jis kultūrinis, bet šis simbolinis kapitalas savyje sutalpina profesijos išskirtinumą, žmogaus pasiekimus, jo matymąsi visuomenės gyvenime, jo įtaką aplinkai. „Jūs esate savotiški kapitalistai, nes turite kapitalą, kuris sunkiai pamatuojamas, sunkiai pasveriamas, bet kurio galia visuomenės gyvenime ir kultūroje yra be galo didelė ir svarbi“,– kalbėjo A. Gaižutis. Jis kvietė senjorus nebūti „pakelės rūpintojėliais“, o į visus gyvenimo iššūkius ir grėsmes ieškoti pozityvaus atsako, pragmatiškų jų sprendimo būdų. „Jūsų, išmintingų žmonių buvimas, jūsų atsakomybė, santykis su kitais žmonėmis ir aplinka daro mūsų visuomenę tvarkingesnę, sklandesnę. Jūsų veiklumas – labai svarbus“,– kalbėjo akademikas.

Prof. Juozas Vytautas Uzdila pasidalijo savo įžvalgomis apie tėvystės fenomeną, kartu pristatydamas dar neišspausdintą savo knygą „Tėvystės fenomenas: metodologija ir praktinis taikymas“. Profesoriaus nuomone, kartais nepagrįstai ginčijamasi, kieno vaidmuo šeimoje yra svarbiausias – motinos ar tėvo. Šeimoje svarbiausia – tėvai! Šeimoje turi vyrauti abiejų pusių – moteriškosios ir vyriškosios sanglauda, vienybė, santarvė, meilė, tolerancija, atsakomybė. Tėvystė, anot profesoriaus, yra tai, ką abu tėvai, nepriklausomai nuo jų skirtingų vaidmenų šeimoje, daro kartu. Tai ir yra tėvystės fenomenas!

LR Seimo narė Dalia Teišerskytė savo pranešime kvietė atsigręžti į žmogiškąsias vertybes šeimoje, šiltai prisiminė net tremtyje išsaugotas savo šeimos tradicijas, kalbėjo apie tradicijų tęstinumo reikšmę. Seimo narė kalbėjo apie žmones, kurie gali ir nori dalintis, apie tai, kad duodančius ir besidalinančius reikia mylėti ir reikia mokėti jiems padėkoti. „Pažįstu daugybę gerų žmonių, kurių gerumas veši ne tik paskutinę metų savaitę, jie geri – VISADA. Į juos gali atsiremti alkani, basi, apleisti, nelaimingi ne tik prieš Kalėdas, bet ir kiekvieną Dievo dieną. Jie nepavargsta būti geri, ir tai yra krašto turtas, visų mūsų laimė, tobulas labdarystės pavyzdys“,– kalbėjo D. Teišerskytė.

Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ direktorė Marytė Mendelė-Leliugienė kalbėjo apie socialiai atsakingos asmenybės ugdymo svarbą. Perduoti socialinę atsakomybę kitoms kartoms – svarbi, bet nelengva misija. Anot pranešėjos, mūsų visuomenėje trūksta asmenybių – jas ugdyti trukdo laiko, dėmesio ir gebėjimo stoka šeimose, kartų solidarumo mažėjimas, nykstantis gebėjimas skirti gėrį nuo blogio. „Svarbiausia – išugdyti asmenybę, kuri papildytų žmogiškąjį kapitalą. Tada socialiai atsakingų asmenybių netrūks nei visuomenėje, nei versle, nei šeimoje“,– kalbėjo M. Mendelė-Leliugienė.

Gera sveikata – orus gyvenimas. Mokslo dėka gyvename ilgiau, bet ilgaamžiškumas kelia naujus iššūkius valstybei ir šeimai. Dr. Birutė Gaigalienė, MČTAU Sveikatos fakulteto dekanė, pažėrė gražiai susistemintų žinių apie senėjimo problemas. Per savo ilgametę praktiką B. Gaigalienė artimai bendravo beveik su 400 ilgaamžių, tyrinėjo jų galimybes tenkinti materialinius, socialinius ir dvasinius poreikius, domėjosi jų užimtumu, saviraiška. Dekanė kvietė visus mokytis teisingai įvertinti savo poreikius, aktyviai dalyvauti veikloje, bendrauti. Tai ir yra ilgo, laimingo gyvenimo receptas.

Angelė Bajorienė, Prienų TAU direktorė, savo pranešimą „Socialiniai ryšiai – terapija senjorystėje“ gražiai pailiustravo jos vadovaujamų Prienų globos namų kasdienybės ir švenčių pavyzdžiais. Įsitikinome, kokie svarbūs kiekvieno senjoro gyvenime yra harmonija su savimi, su aplinka, reikalingumas šeimai, bendruomenei, kiti socialiniai ryšiai, gerinantys fizinę ir dvasinę senjorų sveikatą.

Kažin, ar kam nors teko girdėti, kas yra senjoras triksteris? Dr. Rūta Šlapkauskaitė iš Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros atskleidė šią paslaptį – tai toks senjoras chuliganas, literatūroje vaizduojamas kaip Don Kichotas, siekiantis išbandyti kultūrinę tradiciją, keliantis iššūkį jaunimui. Literatūroje ir mene senjoras visada buvo vaizduojamas kaip tradicijos saugotojas. Jis – ir išminčius, perduodantis kitiems savo žinojimą, ir piktasis senjoras – tradicijų laužytojas, kartų konflikto nešėjas, ir kenčiantis senjoras, kokių netrūksta ir gyvenime. Pranešėja įrodė, kad menas kviečia vaduotis iš sustabarėjusios kolektyvinės vaizduotės ir laiko spąstų, keisti tradicinį mąstymą apie senjorų neveiklumą, nes senatvė – tai mokymosi, svajonių įgyvendinimo etapas.

Šeima – svarbiausia mūsų visuomenės ląstelė, tik apie gražias šeimų istorijas nei spaudoje pasiskaitysi, nei per televiziją išgirsi. Šioje konferencijoje pasidžiaugėme gražiais šeimų pavyzdžiais. Asta ir Algimantas Laukaičiai, Šeimų universiteto moderatoriai, pasidalijo savo šeimos patirtimi, papasakojo apie trejus metus veikiantį Šeimų universitetą, kuriame studijuoja 800 šeimų. Laukaičiai siekia padėti šeimoms suvokti didingiausią misiją – užauginti dorus, gerus vaikus ir kviečia prie šios kilnios misijos prisidėti ir senjorus.

Dar viena graži MČTAU šeima – tai Regina Chmieliauskienė, Telšių TAU direktorė, ir Algimantas Chmieliauskas, garbės bajoras, buvęs politinis kalinys, laisvės kovų dalyvis, Žemaičių bajorų draugijos įkūrėjas. Ši graži, darni šeima kviečia nelaikyti širdyje nei pykčio, nei keršto, nuoširdžiai bendrauti, domėtis savo protėviais, nes, anot p. Algimanto, tik arkliavagiai nesidomi savo šaknimis.

Po renginio kalbinti senjorai iš įvairių MČTAU fakultetų tvirtino, kad konferencija sukėlė naujų minčių, paakstino dar aktyviau įsijungti į šeimos ir visuomenės gyvenimą. Bet labiausiai šia konferencija ir galimybe pabendrauti džiaugėsi iš TAU filialų atvykę senjorai. Alytaus TAU direktorė Janina Ingelevičienė džiaugėsi prasmingais, turiningais pranešimais: „Mes tokių profesorių, kaip dalyvavę konferencijoje, neturime, ir juos prisikviesti nelengva. Visi universitetai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, pasikeisti lektoriais, patirtimi ir tokias konferencijas rengti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose“.

Marijampolės TAU direktorė Ona Sakalauskienė kalbėjo: „Konferencija labai patiko. Ji ne tik praturtino naujomis žiniomis, bet ir suteikė galimybę susitikti, pabendrauti. MČTAU filialai išsibarstę po visą Lietuvą – mes retai susitinkame. Tai didelė šventė“,– kalbėjo O. Sakalauskienė. Marijampolės TAU – aktyvaus senjorų gyvenimo pavyzdys. Čia mokosi net 844 senjorai. Ir ko tik jie nedaro! Ir po Lietuvą, ir po svečias šalis keliauja, ir apleistus kapus tvarko, ir medelius sodina, prisideda prie miesto renginių, dalyvauja bendruose projektuose su danų senjorais. Net bėdą visi susimetę „Bėdų turguje“ nupirko! Į šio universiteto užsiėmimus atvyksta senjorai iš aplinkinių miestų ir miestelių, čia lankosi ir Punsko lietuviai.

Konferenciją ir apskritai visą Trečiojo amžiaus universiteto veiklą palankiai įvertino ir joje dalyvavę svečiai. Vilniaus m. savivaldybės atstovė Raminta Kudabienė pasidžiaugė gražiu renginiu, turiningais pranešimais ir sakė perduosianti aukštesniems savivaldybės vadovams, kad senjorams reikia daugiau paramos, pagalbos sveikatinimo programai įgyvendinti. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Virginija Rinkevičienė kalbėjo: “Įspūdis tikrai puikus. Mes visi pereisime visus amžiaus tarpsnius, todėl labai svarbu, kad visuomenė suvoktų, kokias galimybes teikia amžius, išsilavinimas, žinios, patirtis. Ministerija ir toliau bendradarbiaus su senjorais, stengsis surasti bendrus sprendimus, ieškos galimybių, kaip paremti senjorų iniciatyvas ir veiklą“.

UAB „Sveikas žmogus“ savininkas Vytenis Labanauskas, dažnai dalyvaujantis įvairiuose renginiuose, paprašytas įvertinti senjorų konferenciją, pasidžiaugė, kad brandaus amžiaus žmonės taip blaiviai mąsto, taip sklandžiai, taip taikliai reiškia savo mintis. „Vyresni žmonės turi daug patirties, jie gali pamokyti, padėti, parodyti mums, kurie dar tik bus senjorais, kaip teisingai gyventi. Gaila, kad mūsų visuomenė orientuojasi į kitą amžiaus tarpsnį – vyresnės kartos patirtis dar vis nesulaukia tinkamo įvertinimo. Bet ateis laikas, kai žmonės tą supras – juk kartų problema buvo visais laikais“,– kalbėjo Vytenis. Siekiant bendro kartų supratingumo V. Labanauskas siūlė MČTAU plačiau pasinaudoti jau 17 metų leidžiamo žurnalo „Sveikas žmogus“ ir TV3 laidos „Sveikas žmogus“ galimybėmis plačiau paskleisti senjorų patirtį.

Ši pirmoji senjorų konferencija didelės revoliucijos gal ir nepadarė, bet įtikino, kad mes dar galime keistis patys. Mes dar galime keisti pasaulį! Jei nors krislelį čia įgytų žinių perkelsime į artimiausią – savo šeimos aplinką, pasaulis suspindės naujomis spalvomis. „Aš viena negaliu pakeisti pasaulio, bet aš galiu mesti akmenėlį vandens paviršiumi ir sukelti daug daug bangelių“,– sakė Motina Teresė. Būkime tuo akmenėliu...

Jadvyga Miniotaitė