Per gyvenimą sukauptos žinios, patirtis ir kitas intelektualus turtas nenuvertėja ir senatvėje, deja, kitas gyvybiškai svarbus turtas – sveikata – metams bėgant senka. Todėl vyresniems žmonėms ypač svarbu nuolat gilinti savo žinias apie sveikatos saugojimo, jos stiprinimo būdus. Tokių žinių Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto senjorai pasisėmė gruodžio 11-ąją Sveikatos fakulteto surengtoje konferencijoje „Mūsų sveikata – mūsų turtas“. Ši konferencija skirta besibaigiantiems sveikatingumo metams pažymėti. Renginyje apsilankė populiarios TV sveikatos laidos vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė, Vilniaus m. savivaldybės, Visuomenės sveikatos biuro, „Bočių“ bendrijos atstovai.
Konferencijos dalyviai išklausė septynis pranešimus apie rūpinimosi savo sveikata, jos saugojimo svarbą, apie sveikatos sąlygojamą gyvenimo kokybę, sveikos gyvensenos svarbą, aplinkos poveikį sveikatai. Trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė, remdamasi ilgamete savo profesine patirtimi ir naujausiais mokslo duomenimis, supažindino senjorus su sveikos mitybos principais – ką ir kiek valgyti, kaip suderinti maistą, kokiais vitaminais ir mineralais praturtinti mūsų mitybą, kad organizmo ląstelės nemirtų iš bado. Rūpindamiesi savo mityba, neturėtume pamiršti Hipokrato mokymo, kad mūsų maistas turi būti mūsų vaistas. Pasak pranešėjos, gerai mūsų savijautai ne mažiau svarbios ir teigiamos emocijos, didesnis fizinis aktyvumas, nepiktnaudžiavimas cheminiais vaistais.
Gyd. I. Pivoriūnienė pirmiausia pademonstravo porą senjorams ypač naudingų pratimų kraujotakai gerinti. Gydytoja apžvelgė liūdną sergamumo onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis statistiką, apgailestavo, kad dažnai dėl mūsų pačių abejingumo savo sveikatai daugelis onkologinių ligų diagnozuojamos per vėlai. Gydytoja priminė senjorams, kaip svarbu žinoti savo cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje, kitus svarbius tyrimų rodiklius, nes tai padėtų užkirsti kelią daugeliui sunkių susirgimų. TV sveikatos laidų vedėjai dažnai tenka filmuoti beviltiškus ligonius, kalbėtis su jais, todėl ji primygtinai paragino senjorus kuo dažniau tikrintis sveikatą, aktyviai dalyvauti visose prevencinėse programose, patarė, kaip maitintis, kaip teisingai gyventi, kad iki gyvenimo pabaigos nepatirtume žeminančio fizinio ir protinio nepajėgumo ir patirtume neskausmingą baigtį. Gydytoja priminė, kad liga atjoja ant žirgo, o išeina pėsčiomis...
Med. m. dr. Auksė Narvilienė, savo gyvenimą pašventusi gyvybės kultūros puoselėjimui, sveikatos etikos ir filosofijos propagavimui kalbėjo ypač jautriais klausimais – tai negimusios gyvybės išsaugojimas, iškeliavimo į kitą pasaulį baimė ir pagalba išeinančiam žmogui. Pranešėja priminė Vydūno sveikatos filosofiją – “Melstina, kad sveikame kūne sveika siela būtų“, pakvietė teisingai nukreipti savo mintis ir jausmus, vengti neigiamų emocijų, rodyti aplinkiniams daugiau meilės – tada ir patys būsime sveiki, ir mūsų aplinka bus sveikesnė. „Mūsų organizmas – energijos šaltinis. Ir nors mūsų fizinės funkcijos gęsta, bet, palaikydami savo dvasinę energiją, mes galime skleisti teigiamas emocijas ir mintis, skleisti šviesą. Fizinę negalią atperka meilė kitiems. Dažniau pamatykime tai, kas gera ir gražu“- kalbėjo pranešėja.
Daug vertingų žinių senjorams suteikė ir kiti konferencijos pranešėjai. Visuomenės sveikatos specialistė Dovilė Jakubovičiūtė supažindino su galimais profilaktiniais sveikatos pasitikrinimais, vykdomais pagal įvairias prevencines programas, informavo kokie tyrimai atliekami nemokamai tam tikro amžiaus sulaukusiems žmonėms. Kaip teigė pranešėja, šiems tyrimams skiriamos lėšos kartais lieka nepanaudotos, todėl paskatino aktyviau tikrintis sveikatą.
Gyd. Giedrė Krištopaitytė išsamiai paaiškino, kaip atpažinti demencijos požymius, kaip juos atskirti nuo daugeliui būdingo dėmesio ir atminties sutrikimo. Kita amžiaus rykštė – išeminis insultas, kurį kasmet pasaulyje patiria 15 mln. žmonių, ir net trečdaliui jų medicina jau negali pagelbėti. Gydytoja supažindino senjorus su insulto požymiais, paaiškino, kaip svarbu juos laiku pajausti, pastebėti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos, nes tik laiku suteikta pagalba garantuoja tokio ligonio gyvenimo kokybę.
Tyrimų duomenimis Lietuvoje serga apie 65 proc. žmonių. Metams bėgant, gyvenimo kokybė blogėja – net 79 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių patenka į rizikos erdvę, t. y. jų sveikata prastesnė nei gera. Dr. Antanas Jurgelėnas kalbėjo apie sveikatos sąlygojamą gyvenimo kokybę, apie būtinas pastangas ir vyresniame amžiuje gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus.
Prof. Jolanta Bedonienė aptarė neišvengiamą senėjimo palydovą – sąnarių susidėvėjimą, patarė, kaip saugoti sąnarius, kaip sau padėti, kuo gydytis. Profesorė patarė senjorams nepersistengti darbuojantis soduose, tempiant sunkius pirkinių krepšius, nes taip rizikuojame patirti kelio, stuburo, klubo, plaštakų sąnarių skausmų. Ne vienam senjorui iškyla dilema, ar sąnarių skausmus slopinti vaistais, ar susigyventi su šia problema kaip su nemaloniu kaimynu.
Konferencijos dalyvių širdis žvarbią žiemos pavakarę sušildė Laimutės Vanagienės vadovaujamo moterų ansamblio „Prie ugnelės“ lyriškos dainos ir aktorės Gražinos Urbonaitės jausmingos eilės. Senjorai skirstėsi dar tvirčiau įsitikinę, koks brangus turtas – sveikata, kaip ją reikia tausoti ir saugoti, juolab, kad pasirūpinti savo sveikata dažniausiai nieko nekainuoja.
Paprašyta įvertinti šią konferenciją ir tuos žmones, kurie užuot sėdėję prie šeimos gydytojo kabineto durų, atėjo pasisemti žinių apie sveikatą, gyd. I. Pivoriūnienė kalbėjo: “Žanas Pjeras Beranže yra pasakęs, jog sveikata – tai honoraras išmintingiems. Todėl žmonės privalo būti išmintingi, rūpintis savo sveikata, mylėti save, kad jų ligos nebūtų diagnozuojamos per vėlai. Kiekvienas privalo žinoti, koks jo kraujospūdis, kiek cholesterolio, kiek cukraus kraujyje – tik tada jį bus galima sėkmingai gydyti. Mūsų neturėtų atbaidyti ilgos eilės pas šeimos gydytoją – niekas kitas mumis nepasirūpins, turime patys pakovoti už save“. TV sveikatos laidos vedėja įsitikinusi, kad senjorų auditorija – tai potencialas didesniems projektams. ES šalių sveikatos apsaugos ministrai, dalyvaudami Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybos renginiuose, padarė išvadą, jog būtina geriau panaudoti vyresnių žmonių žinių potencialą. „Svarbiausia, kad sveiki ir laimingi būtų senjorai, nes jie turi daug žinių, kuriomis būtina pasinaudoti. Vyresni žmonės turi įtakos savo vaikams ir anūkams. Jie dar daug ką gali nuveikti. Visame pasaulyje vyresnio amžiaus žmonės aktyviai dalyvauja savanorystės, labdaros projektuose. Jie tai daro ne tik dėl kitų gerovės, bet ir dėl savęs. Todėl ir mes turėtume eiti šia linkme – plačiau pasinaudoti senjorų žiniomis bei galimybėmis ir padaryti viską, kad jie būtų laimingi“- kalbėjo I. Pivoriūnienė.
Jadvyga Miniotaitė
