Senatvė, kaip ordinas, kurį reikia užsitarnauti. Tokių pakylėjančių, stiprinančių minčių ne vieną išsakė MČTAU rektorė, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė dr. Zita Žebrauskienė gruodžio 14-ąją Politikos, teisės ir ekonomikos fakultete įvykusiame susitikime. Ji skaitė paskaitą „Kuo gyvena Lietuvos senjorai“. Rektorė kalbėjo ir apie Lietuvos senjorų problemas – vienatvę, stereotipinį visuomenės bei valdžios požiūrį į vyresniąją kartą, jos poreikius.
Yra įvairių projektų, kuriais neva siekiama integruoti vyresniąją kartą į visuomenę. Bet tie projektai dažnai ir lieka popieriuose. „Mes esame visuomenės dalis, mūsų niekur integruoti nereikia. Mes tik norime būti reikalingi. Mes esame socialinis kapitalas, nes turime nepaprastai daug gyvenimiškos patirties“, - kalbėjo rektorė.
Kaip realų ir pasiteisinusį projektą rektorė priminė Trečiojo amžiaus universiteto atsiradimą (TAU).
Idėją iš viešnagės Prancūzijoje parsivežė 1995 m. gydytojas, gerontologas, medicinos mokslų daktaras, 1990 metų Nepriklausomybės Akto signataras Medardas Čobotas. Jis įkūrė Trečiojo amžiaus universitetą Vilniuje, tapo jo rektoriumi. Pagerbiant Medardo Čoboto atminimą, 2009 metais universitetas buvo pavadintas jo vardu.
Patraukli idėja paskatino kitas Lietuvos vietoves steigti TAU. 2015-aisiais buvo įsteigta Nacionalinė Trečiojo amžiaus universitetų asociacija, šiuo metu vienijanti 53 TAU. Rengiama daug bendrų renginių: konferencijų, vasaros stovyklų, parodų, dainų ir šokių festivalių, universiadų.
Tačiau vis dar nepripažįstama TAU veikla kaip ypatingas reiškinys, o bandoma įsprausti į neformalaus švietimo institucijos rėmus. TAU suteikia galimybę būti reikalingu, išreikšti save. Z. Žebrauskienė priminė apie siekį Prezidentūroje surengti visų trečiojo amžiaus universitetų suėjimą ir dar kartą pabandyti įrodyti, kokią naudą visuomenei neša jų veikla, kuri nieko nekainuoja. Taip pat norima, kad savivaldybėse veiktų senjorų tarybos. Pagyvenusių žmonių taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiteisino.
„TAU veikla kuria socialinį kapitalą. Ir nereikalauja papildomų investicijų“, - ne kartą akcentavo lektorė, kalbėdama apie senjorų savanorystę įvairiose įstaigose, apie galimybę senjorams ugdyti bendrąsias kompetencijas, gauti žinių leidžiančių savarankiškai ir oriai gyventi. Psichologijos žinios, galimybė bendrauti, būti išgirstam gerina emocinę būseną.
O kiek dar neišnaudotų galimybių būti naudingu ir reikalingu. Z. Žebrauskienė minėjo ir apvalaus stalo pokalbius, „gyvas bibliotekas“ ir panašius pavyzdžius. Ragino į TAU atsivesti naujų žmonių, nes vis dar yra apie jį nežinančių. Didžiuodamasi rektorė minėjo ypatingus universiteto klausytojus, besimokančius užsienio kalbų ar pradėjusius rašyti knygas. Tai šviesiosios spalvos senjorų dienų paveiksle.
Tačiau yra ir liūdinančių dalykų: negatyvi informacija apie senjorus žiniasklaidoje, formuojamas užguito, sulinkusio nuo metų naštos, gyvenančio skurde vyresnio žmogaus įvaizdis, kartų supriešinimas, diskriminacija. Liūdina ir senų žmonių menka savivertė, susvetimėjimas, dvasinių vertybių devalvacija. Pasigendama sisteminio valdžios požiūrio, globalesnio žiniasklaidos požiūrio į vyresnių žmonių gyvenimą.
Kad rastųsi dar daugiau šviesių spalvų amžėjančios visuomenės dalies dienų paveiksle, MČTAU rektorė minėjo ir savo bei bendraminčių užsidegimą bei pastangas. Ji - įkvepiantis pavyzdys aktyvaus gyvenimo ir atsidavimo bendruomenei.
„Dažniau sakykime „aš galiu“, kelkime gėrio, grožio bangas visuomenėje ir šypsokimės“, - baigdama pokalbį linkėjo rektorė Z. Žebrauskienė.
Informatyvus, jautrus ir atliepiantis rektorės pokalbis su klausytojais sulaukė nuoširdžių padėkų.
„Po jūsų paskaitos jaučiu pasididžiavimą savo amžiumi“, - dėkodamas kalbėjo vienas iš susitikimo dalyvių.
Lilija Smalakienė
Rasos Pakalkienės nuotraukos