Sveikos gyvensenos fakultetas organizavo paskaitą–diskusiją apie jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, kaip jas atskirti ir kokią įtaką gali turėti žmogaus sveikatai. Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas Paulius Ruželė išsamiai ir konkrečiai pasakojo susirinkusiems apie jonizuojančiąją ir nejonizuojančiąją spinduliuotę.
Spinduliuotė, turinti pakankamai energijos, kad nutrauktų cheminius ryšius ir sukurtų jonus, vadinama jonizuojančiąja spinduliuote. Pažeisdama ląstelės DNR, jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti mutacijas. Jonizuojančioji spinduliuotė gali būti dalelių, pvz., alfa dalelių arba neutronų, formos arba spindulių, pvz., gama spindulių ar rentgeno spindulių, formos.
Mus visus veikia įvairūs jonizuojančiosios spinduliuotės kiekiai iš kelių šaltinių – tiek iš natūralių (kosminių arba Žemėje esančių šaltinių), tiek iš dirbtinių (pvz., medicinos prietaisų, branduolinės energijos, radioaktyviųjų dulkių, susidariusių per branduolinio ginklo bandymus prieš daugelį metų). Jonizuojančioji spinduliuotė naudojama diagnozuojant ir gydant ligas. Jums tenkanti jonizuojančioji apšvita priklauso nuo įvairių jūsų gyvenimo aspektų, pvz., nuo to, kur gyvenate, ar jums teko spinduliuotės atliekant kokią nors medicininę procedūrą ir ar darbe jums tenka jonizuojančiosios spinduliuotės; tipiniai apšvitos būdai.
Nejonizuojančioji spinduliuotė neturi pakankamai energijos pažeisti DNR taip, kaip jonizuojančioji spinduliuotė, bet ji perduoda energiją į audinį ar medžiagą, pvz., juos kaitindama. Taip veikia mikrobangų krosnelės. Nejonizuojančioji spinduliuotė sudaryta iš elektrinio ir magnetinio laukų, pvz., mikrobangų ir radijo bangų, taip pat iš žemo dažnio laukų, kuriuos kuria elektros prietaisai ir elektros laidai.
Apie tai ir daug kitų su radiacija susijusių temų pasakojo lektorius. Taip pat atsakė į dažniausiai užduodamus klausimus. Pavyzdžiui, visiems rūpėjo situacija Baltarusijos atominėje elektrinė; kas yra apsaugomieji veiksmai; kaip visuomenė sužino, kokių apsaugomųjų veiksmų reikia imtis; kokie veiksmai gali būti rekomenduojami įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai; kas yra gyventojų evakavimas; kas yra kalio jodido tabletės ir kada jas reikia vartoti.
Kalbėjusysis akcentavo, kad įvykus branduolinei avarijai, aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje ir jai kenkia, todėl labai svarbu apsaugoti skydliaukę vartojant stabiliojo jodo preparatus. Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir neleidžia patekti į ją radioaktyviajam jodui. Tai sumažina skydliaukės įvairių ligų ir vėžio išsivystymo riziką. Kalio jodido tabletės neapsaugo nuo išorinės ar vidinės apšvitos, kurią lemia kiti nei radioaktyvusis jodas aplinkoje pasklidę radionuklidai. Kalio jodido tabletes galima vartoti tik gavus tokį nurodymą ir griežtai laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.
Kaip elgtis gavus trumpąjį perspėjimo pranešimą apie gresiantį pavojų į mobilųjį telefoną? Kaip žinoti, ar ši informacija yra oficiali, o gal tai klastotė? Kilus grėsmei ar susidarius šalyje ekstremaliajai situacijai, gyventojai yra perspėjami sirenomis ir trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. Tačiau šiuos pranešimus gauna tik tie asmenys, kurių telefonuose yra suaktyvinta korinio transliavimo funkcija.
Radiacinės saugos centro informacija
Sigitos Eimutienės nuotraukos
