Gegužės 5 d. MČTAU Politikos, teisės ir ekonomikos (PTE) fakultetas surengė konferenciją „Lietuvos tremtinių liudijimai – Europos atminties dalis“. Ji skirta MČTAU rektorės, Nacionalinės TAU asociacijos prezidentės dr. Zitos Žebrauskienės 80-mečio jubiliejui paminėti.
Į konferenciją susirinko ne tik PTE, bet kitų fakultetų nariai, įvairių tremtinių organizacijų atstovai. Jie įdėmiai klausėsi pranešimų, kai kurie patys viešai pasisakė, per pertrauką dalijosi teigiamomis nuomonėmis apie renginį.
Renginio vedėja MČTAU Kultūros fakulteto dekanė Violeta Skaržinskienė priminė apie tęstinį tarptautinį projektą „Human Times“ („Žmonių laikai“), kuriame aktyviai dalyvavo šis universitetas. Tada per baigiamąjį renginį – MČTAU surengtą konferenciją - projekto dalyviai gyvai dalijosi prisiminimais apie sovietinės okupacijos ir trėmimų išgyvenimus. Kaip apibūdino V. Skaržinskienė, apie mūsų kartos jautrią ir skaudžią temą. O dabar surengta konferencija „Lietuvos tremtinių liudijimai – Europos atminties dalis“ yra tam tikras to projekto pratęsimas.
Konferencijos rengėjas PTE fakulteto dekanas dr. Vitalius Skaržinskas tarė įžanginį žodį. „Trečiojo amžiaus universitetai suteikia galimybę žmonėms dirbti visuomenei, dalyvauti veikloje pagal savo poreikius, pomėgius, - sakė jis. - Norėčiau, kad šioje konferencijoje daugiau pakalbėtume apie tai, kas buvo sovietiniais laikais, ką mes, vyresnieji, pakankamai daug matę, nemažai suprantantys ir žinantys, iš tėvų ar patys prisimenantys, kaip trėmė, vežė, terorizavo.“ V. Skaržinskas teigė norintis, kad vyresnė karta kuo daugiau prisidėtų, jog tai būtų neužmiršta ir kad būtų kuo geriau suprasta, jog demokratija, laisvė, nepriklausomybė ir taika nėra duotybės.
Tema „Trečiojo amžiaus universitetai – Lietuvos ir Europos patirtis ir atmintis“ kalbėjo Z. Žebrauskienė. „Trečiojo amžiaus universitetas yra ta erdvė, kurioje save randa kiekvienas žmogus, ypač senjoras“, - sakė ji. Z. Žebrauskienė tęsė, kad Lietuvoje yra 51 TAU, o jų nariai turi didžiulę patirtį. „Ir šiandien mus jau girdi. O mums ne pats, kad vyksta, todėl labai aktyviai dalyvaujame visur, kur galime“, - pažymėjo Nacionalinės TAU asociacijos prezidentė. Z. Žebrauskienė prisiminė ir savo šeimos istoriją. „Esu politinio kalinio dukra, iš tremtinių giminės“, - pasakojo ji, kad todėl buvo labai sunku gyventi sovietmečiu.
Knygą „Raudonos aguonos tarp bėgių“ apie dar negirdėtus kario ir tremtinio Gedimino Klimavičiaus liudijimus pristatė Marija Semaškaitė–Boharevičienė, LUMA Vakarų Amerikos skyriaus narė, spaudos bendradarbė Čikagoje. Susirinkusiesiems ji pasakojo apie knygos herojų, skaitė ištraukas leidinio, kuriame buvo panaudoti G. Klimavičiaus rašytiniai prisiminimai, dienoraščiai, laiškai, poezija ir proza. Pasakojo, kad kai ši medžiaga pateko į rankas, ji ėmėsi sudaryti knygą, kuri buvo išleista ir dabar pristatoma. Leidinys tapo rašytiniu paminklu, pažymėjo jo sudarytoja M. Semaškaitė–Boharevičienė .
Apie tai, kaip ir kuo gyvena Lietuvos tremtiniai, kalbėjo Dalia Poškienė, LPKTS kultūros vadybininkė, LUMA prezidentė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Kauno TAU Kultūros ir švietimo istorijos fakulteto dekanė, LŽS narė. „Drauge galima daug nuveikti“, - sakė ji.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) veiklą pristatė Vladas Sungaila,LPKTS valdybos pirmininkas. Jis sakė, kad svarbu kuo daugiau visko išsaugoti - to, kas turi išliekamąją vertę: knygų, paminklų ir panašiai. Siekiama, kad tai, kas daroma, būtų paskleista ir už Lietuvos ribų. „Mat Vakarų pasaulis nieko nežino“, - teigė V. Sungaila. Ir apskritai reikia kuo daugiau užrašyti bei palikti ateinančioms kartoms, įsitikinęs jis. Todėl dokumentai perkeliami į kompiuterinę erdvę. Jie išliks skaitmeniniu pavidalu ir jais bus galima naudotis. „Dar mes labai norėtume įtraukti jaunimą, organizuojant respublikinius rašinius, dainų konkursus“, - kalbėjo V. Sungaila.
Antroje renginio dalyje skambėjo tremtinių dainos. Jas atliko MČTAU ansamblis „Romantikai“, vadovaujamas Izabelės Bražiūnienės. Prieš koncertą ji pasakojo, kad tremties dainos yra dainuojamosios tautosakos žanras. „Tai yra vėlyviausia karinių istorinių dainų dalis, kuri susiformavo Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Tremtinių dainų autoriai dažniausiai nežinomi“, - sakė I. Bražiūnienė.
„Romantikų“ atliekamos dainos jautriai veikė susirinkusiųjų emocijas, o paskutinius kūrinius kartu dainavo ir konferencijos dalyviai.
MČTAU informacija
Rasos Pakalkienės nuotraukos