Kalendorius

spalio   2023
Pr An Tr K Pn Š Sek
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Naujienų prenumerata

Sutinku su taisyklėmis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalendorius

spalio   2023
Pr An Tr K Pn Š Sek
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Apie vieną svarbiausių organizmo sistemų klausėme, kalbėjome daugelį kartų. Šį kartą į MČTAU pakvietėme dėstytojas – lektores iš Vilniaus kolegijos. Klausėme teorinių paskaitų su praktiniais pavyzdžiais.

23 05 01 SGF imunitetas 1SV

Imunitetas yra žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti ir kovoti su ligomis, infekcijomis, bakterijomis, virusais, svetimkūniais. Dažnas imunitetą įsivaizduoja kaip mažas organizmo gynybines ląsteles, kovojančias su „blogiečiais“ – mikrobais, bakterijomis ir virusais.

Iš tiesų, imuninė sistema yra gerokai platesnė sąvoka, nes organizmas nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimkūnių saugosi įvairiais būdais:

Visų pirma, imuninė sistema yra visame žmogaus organizme. Imunitetas – tai apsauga nuo įvairių virusų, bakterijų, infekcijų, svetimkūnių ir kitokių kenksmingų išorinių organizmų.

Amžiniai imuninės sistemos pokyčiai

Senėjimas yra įvairių žmogaus audinių, organų ir jų sistemų, įskaitant ir imuninę sistemą, fiziologinių funkcijų sutrikimų priežastis. Ryšys tarp senėjimo ir sergamumo kai kuriomis ligomis didžiąją dalimi yra vyresnio amžiaus žmonių funkcinių imuninės sistemos pokyčių atspindys. Gyvenimo bėgyje imuninė sistema keičiasi ir daugelio vyresnio amžiaus žmonių imuninis atsakas susilpnėja, mažėja antikūnų ir ląstelių atsakas prieš infekcijas bei vakcinas. Šis fenomenas yra vadinamas imuniniu senėjimu (angl. immunosenescence) ir apibrėžiamas kaip įgimto ir įgyto imuninio atsako komponentų pasikeitimai, susiję su vyresniu amžiumi.

23 05 01 SGF imunitetas 2SV

Įgimto imuniteto komponentų pasikeitimai, susiję su vyresniu amžiumi: susilpnėjusi odos, plaučių, virškinimo trakto epitelio barjerų funkcija; skurdesnė žarnyno mikrobiotos, ypač bifidobakterijų, rūšinė įvairovė; susilpnėjusi neutrofilų fagocitozė, baktericidinis aktyvumas ir oksidaciniai protrūkiai; susilpnėjęs makrofagų chemotaksis, fagocitozinis aktyvumas ir citokinų gamyba. Tuo tarpu, NK ląstelių (natūralių žudikų), kurių pagrindinė funkcija – organizmo apsauga nuo pakitusių ląstelių (vėžinių, virusais infekuotų), absoliutus skaičius su amžiumi didėja ir šių ląstelių aukštas citotoksiškumas bei didelis skaičius siejamas su sveika senatve ir ilgaamžiškumu.

Senėjimo procesas daug labiau paveikia įgytą imunitetą nei įgimtą. Tai lemia imuninės sistemos organų pasikeitimai. Dėl raudonųjų kaulų čiulpų amžinių pokyčių mažėja B limfocitų gamyba, o tai turi įtakos humoralinio imuniteto (antikūnų gamybos) silpnėjimui. Mažėja naiviųjų (dar neturėjusių kontakto su antigenais) B limfocitų skaičius, jų įvairovė, susilpnėja funkcijos, didėja cirkuliuojančių autoreaktyvių antikūnų gamyba. Lytiškai subrendusiame organizme prasidėjusi užkrūčio liaukos (thymus) involiucija (liauka perauga epitelinėmis ir riebalinėmis ląstelėmis) senyvame amžiuje yra ypač ryški. Dėl liaukos nykimo mažėja naiviųjų T ląstelių skaičius, kaupiasi T atminties limfocitai. Sumažėjęs cirkuliuojančių naiviųjų B ir T limfocitų skaičius lemia sumažėjusį gebėjimą atpažinti naujus antigenus ir tai vienas iš imuninio senėjimo svarbiausių bruožų. Neišvengiama to pasekmė - sumažėjęs vakcinacijos efektyvumas senyvame amžiuje, padidėjęs imlumas infekcijoms ir su amžiumi susijusių ligų vystymasis, įskaitant vėžį.

Imuninio senėjimo bruožas yra ir lėtinis „senatvinis uždegimas“ (angl. inflamm-aging), kurio metu stebima padidėjusi C-reaktyvaus baltymo (CRB) ir uždegiminių citokinų (IL-1, IL-6, TNF-α) koncentracija kraujo plazmoje ar serume. Jis didina riziką vyresnio amžiaus žmonėms susirgti lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, autoimuninėmis, neurologinėmis ir kt.).

Ne tik amžius, bet ir tam tikri veiksniai gali pagreitinti imuninės sistemos senėjimą: tam tikros infekcijos (Epštein-Baro viruso (EBV), citomegalo viruso (CMV)); lėtinis stresas ir streso faktoriai; lėtinis gliukokortikoidų poveikis.

Dr. Ingrida Pumputienė, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

Odos imuninė sistema

Oda yra sudėtingas barjerinis organas, sudarytas iš skirtingų apsaugos grandžių. Viena iš odos apsauginių sistemų yra sudėtinga daugiapakopė kompleksinė sistema - imuninė odos sistema. Odoje galima išskirti tris imuninės apsaugos grandis. Viena iš jų yra odos paviršiuje, kitos – epidermyje ir dermoje.

23 05 01 SGF imunitetas 3SV

Pirmoji barjerinė ir imuninė odos apsaugos grandis yra odos mikrobiomas - mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus kūno išorėje, visuma. Ant odos gali augti komensalinės, simbiotinės ir patogeninės bakterijos. Jų pusiausvyros sutrikimas gali lemti odos būklės pablogėjimą, odos senėjimą bei uždegiminių odos ligų, alergijų ar autoimuninių ligų vystymąsi. Antroji odos imuninės sistemos grandis yra epidermyje. Ramybės būsenoje epidermis iš esmės nedalyvauja imuniniuose procesuose ir turi ribotą skaičių epidermio imuninių ląstelių. Tačiau būtinybė saugoti žmogaus organizmą nuo išorinės biologinės ir cheminės agresijos yra nuolatos, kadangi į organizmą nuolat bando prasiskverbti kenksmingos medžiagos ir mikroorganizmai.

Patologinėmis sąlygomis, kai pažeidžiamas odos vientisumas ar yra kitokios agresijos tikimybė, epidermio ląstelių komponentai aktyvuojasi ir tampa tiesioginiais odoje besivystančių imuninių reakcijų dalyviais. Svarbiausios epidermio imuninės sistemos ląstelės yra epidermio makrofagai - Langerhanso ląstelės, taip pat į imuninius procesus, esant poreikiui, įsitraukia ir pagrindinės epidermio ląstelės – keratinocitai. Jeigu kenksmingiems „įsibrovėliams“ pavyksta prasibrauti pro šią imuninės apsaugos grandį, tuomet į procesus įsijungia dermoje esanti imuninės apsaugos linija, kurios komponentai yra audinių bazofilai, makrofagai, limfocitai, neutrofilai ir kitos ląstelės.

Siekiant išlaikyti sveiką ir jauną odą, būtina tinkama odos priežiūra ir apsauga. Odos imuninės sistemos stiprinimas neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu, kadangi jos būklei įtakos turi ir kitų odos apsaugos sistemų, tokių kaip odos rūgštinė mantija (cheminis barjeras), epidermio raginis sluoksnis ir lipidinis barjeras (fizinis barjeras), būklė bei įvairūs išoriniai veiksniai. Todėl svarbu visapusiškai rūpintis oda ir vengti odos apsaugos sistemas pažeidžiančių veiksnių.

Lina Sirvydienė, Viliaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Grožio terapijos katedros vedėja

23 05 01 SGF imunitetas 4SV

Sigitos Eimutienės nuotraukos

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT83 7290 0990 1557 6176

Žemėlapis

DĖMESIO! SPALIO 4 D. RENGIAMA 29-ŲJŲ MČTAU MOKSLO METŲ PRADŽIOS ŠVENTĖ: 12 VAL. ŠV. MIŠIOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALTOJO PRASIDĖJIMO BAŽNYČIOJE, 17 VAL. IŠKILMINGAS MOKSLO METŲ ATIDARYMAS NACIONALINĖJE FILHARMONIJOJE (ĮĖJIMAS TIK SU BILIETAIS), 19 VAL. KONCERTAS “NEPARAŠYTO DIENORAŠČIO LAPELIAI“, VILNIAUS KVARTETAS IR VESTARDS ŠIMKUS