Kovo mėnesį MČTAU Literatūros fakultete svečiavosi rašytojas, mokslininkas, literatūros kritikas Rimantas Kmita. Susitikimo tema „Šiuolaikinė lietuvių poezija“. Mums, šio fakulteto klausytojams, kuriuos visą gyvenimą lydėjo Maironio, Salomėjos Nėries, Bernardo Brazdžionio, Antano Miškinio, o vėliau Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio ir Janinos Degutytės poezija, priimti šiuolaikinę literatūrą nebuvo paprasta.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje pasirodęs Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ buvo pirmoji tos literatūros kregždė ir sukėlė nemažą sumaištį. Jis buvo plačiai aptarinėjamas. Vieni piktinosi, kiti žavėjosi, bet abejingų nebuvo.
Viešumoje pasirodė ir pirmųjų šiuolaikinių poetų pirmosios knygos arba jų paskiri eilėraščiai spaudoje. Tai Sigitas Geda, Vytautas Bložė, Jonas Juškaitis, Marcelijus Martinaitis, Juozas Aputis ir kt.
Didžiausio R. Kmitos dėmesio susilaukė ryškiausias iš jų – S. Geda, kuriam jis paskyrė ir naujausią savo knygą, neseniai atsidūrusią knygynų lentynose. S. Gedą žinojo visa skaitanti Lietuva, bet tas žinojimas buvo paviršutiniškas, negiluminis, o poeto gyvenimo saulėlydyje nestokojantis spaudos dėmesio ir paskalų.
Šio talentingo poeto kūrybą mūsų karta dar pripažino kaip neišvengiamą būtino atsinaujinimo apraišką. Sunkiau buvo su V. Bložės ir M. Martinaičio poezijos vertinimu. R. Kmita pateikė nemažai detalių apie S. Gedos kaip vedančiojo poeto kūrybinį kelią, nes ir jam, karštakošiui dzūkui, teko prisitaikyti ir atiduoti duoklę socialistinio realizmo įsitvirtinimui. Jis buvo rašytojas, kuriam reikėjo viešumos, auditorijos ir labai reikėjo išleistų savo knygų. S. Geda nebuvo rašytojas, rašantis tik sau ir stalčiui. R. Kmitos nuomone, tai buvo įdomi, stipri asmenybė, kurią galima net genijumi pavadinti. Deja, talentas, charakteris ir aplinka šį pažeidžiamą kūrėją vertė gyventi didelėje įtampoje, piktnaudžiauti alkoholiu. Šios įtampos neatlaikę į JAV emigravo rašytojas Tomas Venclova, režisierius Jonas Jurašas, dailininkas Vladislavas Žilius. Įsikurti pastariesiems ten nebuvo lengva, o ir aukštumų kaip tėvynėje jie nepasiekė, nebent galėjo guostis, kad sąžinę išsaugojo.
Auditorija pritarė R. Kmitai, kad visų to meto jaunųjų šiuolaikinių poetų, tarp jų ir vedančiųjų – S. Gedos, J. Apučio ir M. Martinaičio - nepriklausomoje Lietuvoje sukurta poezija neprilygo jų poezijai, sukurtai sovietmečiu, spaudžiant negailestingai cenzūrai. Poezijos žavesys smarkiai sumenko kartu su dingusia būtinybe rašyti prisidengiant potekstės privalumu.
Dar blogiau su dabartine šiuolaikine poezija, nes net valstybinių premijų laureatai, poetai Aidas Marčėnas, Antanas A. Jonynas rašo be ritmų. Vienintelis Rimvydas Stankevičius dar prieinamas vyresnio amžiaus skaitytojams.
Auditorijos paprašytas R. Kmita pasidalijo įspūdžiais apie savo romanų „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“, parašytų šiauliečių šneka, atsiradimo aplinkybes. Romanai įdomūs, lengvai skynėsi kelią į skaitytojų širdis ir sulaukė populiarumo.
Vilija Jurėnienė, Literatūros fakulteto klausytoja
Kristinos Sadauskienės nuotraukos